bulis reikšmė

Kas yra bulis? 1 bulìs sf. (4) 1. Als, Klp viena pasturgalio pusė: Užaugo man skaudulys ant pat dešiniosios buliẽs, nė atsisėsti nebgaliu Vkš. Nuo staigio kalno nušliaužė bulimìs Š. Kas tie tavo pyragai, kas ne pyragai ... kojomis minkyti, bulimis ploti JV761. 2. BPI4, DP484 adatos drūtgalys, uodega, ausis: Įveriu siūlą bulin adatos SD172. Ji jau siūlo buliñ nepataiko Drsk. Šios adatos bulis yra per ankšta, negalima storo siūlo įverti Klp. Arba dar̃ jau tu įversi adaton siūlą – tau reikia buliẽs kap rankovės Mrk. 3. Šv vinies, šerdeso, kuolo galva: Šitos vinies maža bulis, ją sunku kur įkalti Pln. Kur aš dėsu tokią vinį be buliẽs? Grg. Kokios dailios tų vinikių bulìkės! Vvr. 4. šikšninė ąselė prie ratelio panelės ritės ašies galui įkišti: Šėrė̃ nutrynė bùlį Dr. Išklero bùlys, ir kalvoratas pradėjo pirpti Vvr. ◊ bulìs durìs ver̃čia Slv kelnės nesusegtos. mólio bùlys plýšo suiro didelis draugiškumas: Plýšo vieną kartą ir jiedviem mólio bùlys Brs.
2 bùlis sm. (2) baidyklė: Neik, vaikel, prie griovio – ten bùlis yr Gsč.
3 bulis sm. M = bulius: Laukasai bulis vadovavo bandoj Vaižg.