Kas yra diduomenė? didúomenė sf. sing. (1), diduomenė̃ (3a) K.Būg, dìduomenė (1) 1. col. vyresnybė; didikai: Diduomene toje gadynė[je] vadinos vyresnieji S.Dauk. Visa miestelio didúomenė (labiausiai gerbiami, vyresni žmonės) susirinko Ds. Didúomenėn (valdžiai) duoda prašymą Kli. Vidun einu iš priemenės – ėg sėdima diduomenė̃s Lkm. Jam neužvierijo, pasakė dìduomenei Str. Pačiame viduryje sėdėjo, matyti, pati diduomenė Žem. Kunigaikščiai ir diduomenė geriantys kumelės pieną rūgusį, o žmonės midų S.Dauk. ║ vestuvinių ar kitų iškilmių dalyviai: Tu gal diduomenė̃j būsi? Trgn. Šiandie mūsų Jonas buvo diduomenė̃j (buvo kūmu ar pajauniu) Ign. 2. diduma: Sumesk didúomenę šieno pašalin, ė pagrėbstos tegul lieka Ds.
diduomenė reikšmė
diduomenė rašyba: diduomenės sluoksnio atstovas didikas
Kitos žodžio diduomenė reikšmės: Diduomenė angliškai Diduomenė sinonimas Diduomenė lenkiškai Diduomenė latviškai Diduomenė antonimas