Kas yra didžiulis? 1 didžiùlis, -ė adj. (2); MŽ 1. žr. didysis 1: Duok man didžiùlį peilį Lp. Didžiules bul'bas sau imam, mažiules kiaulėm Lp. Nieko negãli daryt: suka didžiùlį pirštą Rdm. Reik važiuot didžiuliù vieškeliu Pc. Vanduo krito, nebebuvo pats didžiùlis Ėr. ║ labai didelis: Tėvas didžiùlis, ir ana nemaža Dbč. Atsiskyrėlis lokį didžiùlį sutiko J.Jabl. Pasikirtęs didžiùlį pagalį BM51. Didžių didžiùlis OG261. 2. suaugęs, subrendęs: Kad mažas buvau, nedidžiùlis, ot utarinom [lietuviškai] Nmč. Eik jau tu, didžiùle, ir ji su mažiukais stumdosi! Rdm. ║ vyresnysis: O tu pats didžiùlis – gali dirbti Pn. Buvo abudu [sūnu], didžiùlis ir mažėlis J.Jabl. 3. labai stiprus, smarkus; svarbus, reikšmingas: Mūsų šalies kultūrinis augimas yra didžiulis rš. Mum didžiulis klapatas nupuolė nuo galvos Ukm. Didžiuliai statybų darbai rš. 4. žr. didysis 9: Prarūgo smetona – vėl bus didžiùlis sviestas Lzd. Neparšildyk smetonos prieš maišydama, kad nebūtų didžiùlis [sviestas] Sdb.
2 didžiùlis, -ė smob. (2) K 1. kas žymus, didelis visuomenėje: Anas didžiùlis vyras (aukštas valdininkas) Šlčn. Padeda mažutėliams, o didžiulius nužemina M.Valanč. 2. didžiuoklis: Pats didis ponas būdamas, nėra koks didžiùlis: kalbasi su visais žmonims Prk. Ogi žmonės sako, esąs labai didžiulis, ne bet su kuo ir kalbąs rš.
didžiulis junginiai
- didžiulis gaisras, didžiulis namas, didžiulis sunkus darbas
- Antanas Didžiulis, Didžiulis (Alytaus r.), Didžiulis (Trakų r., Lentvario sen.), Didžiulis (Trakų r., Onuškio sen.), Jurgis Didžiulis, Stanislovas Didžiulis, Vytautas Didžiulis