drika reikšmė

Kas yra drika? drikà sf. (4,2) 1. ppr. sing. apmatai, metmenys: Stora drikà, būs platus audimas Gr. Ta drikà labai ilga, bus daug drobės Šlv. Padėk man drìką nuimti nu mastuvų Skdv. Ant riestuvo riesk drìką, t. y. geinį J. Užtęsk drìką apmesdamas J. Sutąsytą drìką sunku į stakles įriesti Up. Palaikyk kiek stipriau drìką, o tai liuosai įsiries Trg. Antai drìkoje pelės lizdus suka, o audėja su bernais jodosi Gl. Metėjis meta drikas ant mastuvų J. 2. sing. R, K metmenų pluoštas, kuris netelpa į skietą, atmata: Gijos, kurios nesutelpa, neįver[ia] į skietą ir į nytis, vadinas drika J. Kam tiek daug metei, kad liko drikà Šk. Tokio didelio skieto negavau, tai turėjau drìkos nuimt Slv. Drìką reikia atmesti, kad audeklas nesutelpa į skietą Plng. ^ Liko skieto, liko nyčių, liko ir drikõs (apie nemokantį dirbti) Plt. 3. tam tikras siūlų skaičius sruogoje, posmas: Tolka gijų tura daug drikų J. 4. tinklo mezginys: Jau sutrūko drikà, negalėsim žvejoti Šlv. Užtieskiam drìką ant ežios – vištos nekapstys Varn. Žuvis stengias išlįst pro drikos akį rš. ^ Pakliuvo kaip vėžys į drikas Lk. 5. sing. M driskalai, skarmalai. 6. (neol.) skiemuo: Pavaizda žodžių, į drikas išskaidytų S.Dauk.

drika sinonimai