Kas yra eisena? eĩsena sf. (1) 1. I ėjimas: Al to svieto eĩsena – minių minios! Skd. Geriausia eĩsena tai papieviais Vlk. Kol apvaikščios – turia ans eĩsenos šmotą KlvrŽ. Veikiai išgirsta svetimo žmogaus eiseną M.Valanč. 2. ėjimo būdas, eigastis: Lengvì eĩsena KII20. Jo eĩsena labai negraži – krypuoja kaip ančiukas Up. Jos tanki eisena Pc. Vienà jos eĩsena netinka Nm. Vilkų eisena yra ypatinga – jie visi taikina dėti pėdą į pėdą Blv. Sportiška eisena mažai kuo tesiskiria nuo bėgimo rš. Tave iš eĩsenos pažįstu Dkš. Plona, tai ir lengvos eĩsenos Gs. Iš lyties, iš eĩsenos kito nesijuok J. Gražios eĩsenos vaikis J. Tas arklys tur gražią eĩseną KI483. Šaltis žnybo jo aštrią nosį, raukšlino jo skruostus, tiesė jo eiseną J.Jabl. Kurios pristaunesniai apsidariusios, eiseną savo prigimtą atmaino P. Jis tyčiõms tokia eĩsena ėjo Sch207. Nužygiavo svyruojančia eisenėle rš. 3. procesija, eitynės: Jau prieš keliasdešimt metų „eisena“ buvo vartojama „procesijos“ reikšme J.Jabl. Eisena turėjo prasidėti dvyliktą valandą prie miesto sodo rš. Broliai darė eisenas (procesijas) Gmž. 4. veikimas, dirbimas: Iš eĩsenos atrodo geras laikrodis Plv. \ eisena; įeisena
eisena junginiai
- išdidi eisena