Kas yra erdvė? erdvė̃ sf. (4) érdvė (1), er̃dvė (2) A.Baran 1. fil. viena iš pagrindinių materijos buvimo formų, apibūdinama jos tįsa bei apimtimi: Erdvė bei laikas – ne paprastos reiškinių formos, o objektyviai realios būties formos rš. Ji stovi aukšt erdvės ir laiko Vd. 2. neribota, visomis kryptimis besitęsianti visatos plotmė: Begalinė érdvė NdŽ. Ką mes vadiname dangumi, yra beribė erdvė, plytinti į visas puses sp. Oro viršuje yra be galo didelė pasaulio érdvė J.Jabl. 3. supančio Žemę oro platybės: Bepigu ereliui érdvėje pleventi J.Jabl. 4. ribota trijų matavimų tuštuma: Erdvės geometrija (stereometrija) Z.Žem. 5. vieta, tinkama kam nors klestėti, gyvuoti: Ir vabalas érdvės ieško J.Jabl. | prk.: Lietuvoje yra daug erdvės pasimokiusiam jaunimui rš. 6. koks nors plotas žemės paviršiuje: Plačios stepių erdvės sp.
erdvė junginiai
- Europos ekonominė erdvė, Europos pramonės erdvė, Europos socialinė erdvė, Europos teisinė erdvė, kosminė erdvė, oro erdvė, pinigų erdvė
- Europos ekonominė erdvė, Europos pramonės erdvė, Europos socialinė erdvė, Europos teisinė erdvė, europinė garso ir vaizdo įrašų erdvė, kosminė erdvė, oro erdvė, pinigų erdvė
- Euklidinė erdvė, Metrinė erdvė, Šengeno erdvė