garmėti reikšmė

Kas yra garmėti? garmė́ti, gar̃ma (gárma), -ė́jo intr. 1. bėgti, lėkti, vykti su triukšmu, būriu, krūvomis: Gar̃ma gyvatės, kaip pašvilpia žynys, t. y. lenda, kavojas J. Vienu urmu (umata) garmė́jo sodvininkai (veselninkai), t. y. ėjo į saklyčią, subėgo J. Pastovėjo, paerzėjo lauke, paskui visi ėmė garmėt į stubą Jrb. 2. grimzti, skęsti, marmėti, smegti; dingti, žūti: Laive stumdėsi, trypė, bėgiojo, lyg būtų jis prakiuręs ir tuojau garmėjęs į marių dugną P.Cvir. Ve, kaip akmuo, įmestas į vandenį, gar̃ma į armenis, į dugną, t. y. eina į dugnus J. Negali dirvon važiuoti, ratai gárma į armenis Sr. Pusė Rambyno į gelmę garmėjo rš. 3. su triukšmu bėgti, tekėti: Vanduo garma iš viršaus čiurkšlėmis rš. Garma griovių vanduo rš. Upelis garmėjo nuo uolos stačiai giliausion bedugnėn J.Jabl. Upė garmėdama kriokliu šoko nuo malūno rato rš. 4. marmėti, erzėti; burbenti: Ko šita avelė teip gar̃ma, gal gert neduota Slk. Jie miestely tik marma, garma rš. \ garmėti; apgarmėti; atgarmėti; įgarmėti; išgarmėti; nugarmėti; pagarmėti; pragarmėti; prigarmėti; sugarmėti; užgarmėti

garmėti sinonimai