žūti reikšmė

Kas yra žūti? 1 žū́ti, žū̃va (žū́sta LzŽ, žū̃na Varn, Vž, Pp; D.Pošk, N, J), žùvo intr. KBII159, K, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD367, SD59, R, MŽ, I, N, L, LL156 1. Skd, Lnk, Lc, Žlb, Vvr, Rsn, Sn, PnmŽ, Btrm, Ant netekti gyvybės, mirti ne savo mirtimi: Žùvo per karą tėtis, i mama mirė Kbr. Vieną vaikelį užauginom, i tas pats žùvo Žeml. Mano vaikas žùvęs karan DrskŽ. Kitas nuo pirmos kulkos žū́sta Dg. Jaunas toks vaikelis buvo, išejo savanoriais ir žùvo Vgr. Ažu itą žemę žùvo tėvas Pst. Seniau, ka karys žū́davo, tai su visu ginklu jį i palaidodavo Gsč. Močia plaukus nuo galvos rauna, rėkia, kad sūnus žùvo Pl. Oi kiek jaunų vyrų kaip ąžuolų an karo žùvo Brž. Ajegis, ajegis kiek išvežė, kiek žùvo, negrįžo! JnšM. Ansiuvau [šv. Agotos] duonos, ir sugrįžo, nežùvo [sūnus] Aln. Ma jį velniai: penki žū́sim, devyniasdešimt penki liks gyvi! Jrb. Sūneli mano, tave auginau, kad karužėj žūsi, niekad nemaniau LTR(Grv). Knebinėjo ten kažkokią miną [sūnus] i žùvo, i sudraskė į gabalus Varn. Karas kada jau praejo, o žmonės kasdien žū́sta Skp. Par tą pirmąjį karą tiek nežùvo svieto, kiek dabar su mašinoms žū̃na End. Visiemi ginocidas (genocidas), lietuviam nieko nebuvo: patys žùvo žùvo žùvo (niekas nebaudžiamas dėl jų naikinimo) Mrk. Žū́sta žmonys kaip musės su tais velnio motociklais Mžš. Žū́sta žmones, kap musios krinta Drsk. Mes noris visi žū́sma, ale bet šiandien bažninčios neuždarys Vž. Nu tas, kas sudegino tą bažnyčią, ans žùvo nelaimingai Šts. Kiek žmonių žū́davo nuo arklių, kiek arkliai užmuša, kap pasibaido Brb. Toks juoko žmogus buvo, miręs ans jau y[ra] a žùvęs Kl. Vyras mūsų šaly juk tam ir gimsta, kad žūtų garbingai ir su kalaviju rankoje V.Krėv. ^ Niekur negali rast – nor žū́k žmogus Dsn. Kas kardu kariauja, tas nuo kardo ir žūva Mair. Kožnas žodis tinka, kožnas darbas: geriau žū́ti neko be ano būti, – toks y[ra] traukimas pri vienas kito (kai įsimyli) Yl. žūtinaĩ adv. OGLIII295, NdŽ: A mirtinai, a žūtinaĩ ans žuvo tais laikais Kl. Susitarta kautis žūtinai rš. ║ mirti: Pažiūrėjo, kad vyras jau žū́sta, jau nebėra pagelbos Antš. Išvežė ištirti, kaip ans y[ra] žùvęs Als. Aš aną išgandinau, ana par muni žùvo Yl. Visi žū́sma, i nebreiks ne vaikų ne vedums Rt. Jei jau žū́su, vis tiek ben po kaldra Brs. Kaip daug samdinykų Tėvo mano turi duonos apsčiai, o aš badu žūstu? Ch1Luk15,17. | Jeigu jau motina nunyko, o kitos nėr pere, tas [spiečius] jau žū́s Krž. Kai davė chimikalais (chemikalais) linus, tai žùvo darbinykės bitės Aps. Perai žū́sta, ka pikį nugramdai Jrb. ║ nudvėsti: Karvė mūsų žùvo Vdn. Karvė pradeda žū́ti, jei suėda nūvalas Yl. 2. vargti, kamuotis: Kadai aš žūvù po tą pelkę, dumblynę arkliams įkritus į versmę J. Žùvo ans tūse miškūse, vargo DūnŽ. Esam žùvę vargę dideliai Žd. Koks čia žmogaus buvimas, žūnì par dienas, ir gana Vvr. Pasilsėt nebuvo kada – pardien žū́stam Vdn. Ana viena motriška vargsta, žū̃na End. Lebeda vyras, žū́si ilgai Pp. Tamystai vargas – eik, žū́k Kl. I žū́k par visą žiemą su paršeliais Pln. Žū́sme liūb, žū́sme su spragilais Kž. Karštybė, žū́sta svietas Grd. Visą pakaitį žùvom, kol išėmėm [arklį iš duobės] KlvrŽ. Žū̃na vaikai su tais skaitymais, rašymais, ka mokėčiu – padėčiu Rdn. Žùvo labai su vaikais Jdr. Su traukiniu juk aš vėl kelias paras žūnù (ilgai važiuoju) Plt. Ko tu čia žūnì vienas, leisk, aš tau padėsu Lkv. Žū̃na vyrai su gėrimais, nabagẽliai (iron.) DūnŽ. Nė ji kosėdavo, nė kirminais žuvo TS1900,2-3(Pč). Nei jis turguje per kiauras dienas žuvo, nei karčemoje sėdėjo Vaižg. Nuo pat ryto su tuo kalakutu žūnu: kol nupešiau, kol ką LzP. Sapnuoju kas naktį: žūnu, vargstu, po purvynus braidau – vis po dvarą Žem. | Ilgai raštūse bežūdamas, pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus M.Valanč. Širšūnas bitei sako: – Dėl ko tu teip žūni, vargsti par visą vasarą? PP52. 3. dingti, prapulti: Dvi nuotraukos žùvo, gal kas pasiėmė Krs. Turėjau išsisiuvinėjus [pagalvėles], per karą žùvo Graž. Ka ta knygutė žū́tų, tę jie savo knygose vis tiek rastų, kiek buvo padėta pinigų Jrb. Kur dalgis mažasis? Taip žū̃na viskas, kas čia būs! Vgr. Buvo [žmonės] i gerai prasigyvenę, viskas žùvo Kl. Jeigu prapuola, žū́sta tie žąsiokai [ganant], taigi tada baras ir tuoj lupt gauna piemenys Slm. Ėmė ir kiaušiniai iš vištidės žūti Pt. | prk.: Ką pasakysiu, tegu žū̃va tarp mūsų Bgt. ║ staiga pasišalinti: Atsivertęs tą lakštą, ėmęs skaityt – tuoj ir ėmę visi tie numirėliai vienas po kito žūt, žūt ir visi išėję sau Sln. 4. nustoti egzistuoti, prarasti vertę: Dvi tūkstanti rublių padėjau į banką, tie piningai žùvo Vž. Taupkasė[je] pinigai kap ir žùvo – skatikus perrašė Brš. Karalius žùvo, piningai žùvo Yl. Seniau susrinkdavo auksą, auksas nežū́sta On. Per karą tas Dievas žùvo Snt. Jeigu ašiai tik an patalo, tai viskas (ūkis, tvarka) mūsų žū́sta Šmn. Eini senyn, negali sugalvoti, tas pats da žū̃na galvo[je] Vkš. Žūna mano jaunystėlė, jaunosios dienelės KrvD65. Visos taikos išlaikymo viltys yra žuvusios sp. Prigimtos dovanos, išmintis, atminimas … veikiai žūva, kad jomis žmogus dažnai garbėsp ir liaupsėsp Dievo ir naudosp artimųjų nevartoja DP391. Dūšios nežū̃va paskui numirimą DP578. ^ Kas žuvo, tas pražuvo Sln. Tas, kas buvo, žùvo, ir reikia prie naujo gyvenimo prisitaikyti Plšk. Kas buvo – jau žuvo, sugrįžti negali! Mair. Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūva (mėnulis) Pnd. žūtinaĩ adv.: Pusė pinigų nue[jo] žūtinaĩ Grv. žùvusiai adv.: Y[ra] žùvusiai viskas, nu šaukšto i žvakės reik pirkti Slnt. 5. Lg sunykti: Viena tikrai žùs obelė Šd. Jau sakau, žùvo mano kadugutis Graž. Mūso to meto bulvės buvo žùvusios, bulvių nebuvo Krt. Labai žvarbią bemiegę žiemą žūva daug medžių rš. Vienam kaimynui šienas ir javai žuvę J.Jabl. ║ sugesti: Jei randi, tai gerai, o jei nerandi, tai žū́sta tie kiaušiniai Kpč. ^ Ką geras valgymas žùs, geriau blogas pilvas pliš Aln. 6. ŠT352 patirti sunkumų, į bėdą patekti: Vaikeliai, už tuos pinigus daugiausia ir žūsta žmonės Jz. Ant amžių nežūsit, jei su manim būsit Skr. Mergytė mano, tekėk už mane, tai tu nežū́si, varge nebūsi JV9. 7. bažn. darytis blogam, smukti morališkai: Viešpatie, gelb mus, nes šitai žū́vame DP79. Būk mums Dievas maloningas, mus, žūstančius savo vaikus, priimk savęsp mus varguolius PK165. Žmogus, neklausąs Dievo, žūna kaip vaikas be tėvo Sch104(Rg). 8. lakstyti, duotis: Tik eina, tik žū́sta vištos, aždaryk paėmus Klt. Tik žū́sta vaikai pakraščiais Klt. ║ dažnai lankytis, landžioti: Žū́sta i žū́sta, būdavo, kasdien [kaimynė], o dabar ne Klt. Pirkia nerakinta, žū́sta vagiai naktį Klt. Teip ir žūsta, kad kas pavogt Trgn. 9. vaikytis madų: Žū̃na jauni su drobužiais, su plaukais, o kokie nėkai Krš. ◊ žū́ti bū́ti; žū́ta bū́ta; (ar) žū́ti ar bū́ti End būtinai: Žū́ta bū́ta, bet ištekėta J.Jabl, Š. Žū́ta bū́ta reik važiuoti Lkv. Žū́ti bū́ti reik padirbti Krš. A žū́ti, a bū́ti, o visi bijojo [po karo]: čia kars, čia pjaus Sd. Širdį pjausią žū́ti ar bū́ti Krš. Dabar jie nepuls nei mūsų, nei lenkų, o ruošis į kovą žūt ar būt A.Vien. \ žūti; išžūti; nužūti; pažūti; paržūti; peržūti; pražūti; prižūti; sužūti
2 žū́ti, žū́sta (žū̃va, žū̃via, žū̃na, žū̃ja), žùvo (žùjo) OG340, LVIV728, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Žl, Kvr, Alks, Avl, Antr, Skdt 1. intr. SD3156, Sut, RtŽ žuvis gaudyti, žvejoti, žuvauti: Žuvauju, žūstu SD136. Vyrai išėjo žūtų J.Jabl(Sl). Žūt vadinas, kai ribokai žūsta, o brist – tai kai bradiniu ar tribrada savo reikalam LTR(Slk). Čia par mum tai žū̃va ir bradiniu, mat ežerai Trgn. Eisme ežeran žū́t, su bradiniu žū̃vam Gdr. Dviejuos tinklu žū́davom Ds. Vakar visa diena žuvaũ Mšg. Kap žuvaũ, samtin sugoviau DrskŽ. Šiandie neverta ir eit žūt, žiemys vėjas – nieko nebus Sdk. Šiandien tasia šilta, einam žūt LTR(Tvr). Žūviù per dieną Mšg. Žū̃va nakčia, ne dieną Švnč. Žū́sti naktį – dieną miegi Ck. Prijunkęs žū́t, negaliu gyvent DrskŽ. Ajai anūkas, jam kad tik žū́t ir žū́t, nemiega par naktis, žū́sta ir žū́sta Sug. Ežere žùjo žùjo, kelias žuvytes susvėręs parsinešė Sug. Seniau, būdavo, žū́sti žiemą an ežero, i nešąla rankos Ob. Vasarą lengviau žū́t kai žiemą Ktk. Trauksme tinklą, žū́sme lede Pb. Ir anksčiau ledu žū́davo Lb. Pardien tik vieną volkšną ištraukia, kai žū́sta ledu, kai laivu – tai greit Aln. Čia krantu leisdavom tinklą ir žū́davom Mlt. Anas vis žū́sta i žū́sta tam ežere Klt. Tan ežere kiek žū́ta, kiek buvo žuvų Vdn. Paryčiais tėvas išėjo žū́tiej; žùvo visą naktį, mirko ežere Trgn. Nu ir anas žùvo žùvo, pagavo auksinę žuvelę (ps.) Rk. Važiavo diedas žū́t i pavažiavo po ledu Švnč. Mano vyras prigėrė žū́damas Vžns. Tai meškeriojant, tai te žū́stant prigeria, ir visa Sld. Oi žūva žūva trys žuvėjėliai su šilkiniais tinkleliais LTR(Dl, Bsg). 2. tr. žvejojant gaudyti: Einu dar žū́tie žuves DrskŽ. Žuvis žū́stam Lkm. Nuejom žū́t žuvų su samčiu Str. | prk.: Mano žūtas ne tik Alaušas, bet ir Zarasas K.Būg. Žùvom ežerą užpalėnuos Ds. | refl.: Jei nori, kad gerai žuvys žūtųsi, reikia tinklo porą akučių padaryti labai didelėse šventėse LMD(Grv). \ žūti; apžūti; atžūti; išžūti; nužūti; pažūti; pražūti; prižūti; sužūti
3 žū́ti, žū́sta, žū́vo (sl.?) intr. pragyventi, prasimaitinti: Neturėsiu ko uždirbt, neturėsiu iš ko žū́t ZtŽ. Duoną pirkinėja ir žū́sta ZtŽ.

žūti sinonimai