griausti reikšmė

Kas yra griausti? 1 griáusti, griáudžia (griáusti, griáuna), griáudė intr. 1. griausmui būti, trenkti: Aplinkui griaudė perkūnijos ir blykčiojo žaibai rš. Perkūnija, griaustinis griáudžia J. Pietuose griáudžia Grž. Jei negriáusti – ne vasara Srj. Griauna griaustinis Grk. ^ Kad tave negriáudęs! (toks keiksmas) Švnč. 2. gaũsti, trenkti, belsti: Be paliovos griaudžia pabūklai rš. Keletą minučių griaudžia plojimai sp. Kova griaudė kažkur tolumoje rš. Griaudė putojančios bangos rš. | Taikos jau griaudžia šauksmas nuo Andų ligi Apeninų K.Kors. 3. šaukti, bartis: Visą kelią meisteris griaudžia – svaido žaibus P.Cvir. Ko griáudi (kalbi) teip piktai? Grž. \ griausti; apgriausti; atgriausti; įgriausti; išsigriausti; nugriausti; pagriausti; sugriausti; užgriausti
2 griaũsti, griaũdžia, griaũdė intr., tr. 1. jaudinti, jaudintis; liūdėti, nerimti: Širdis neskaudžia ..., ė tik pilna pajautų labai ramiai griaudžia A.Baran. Ką tik jauti, vis ramu – širdį glosto, griaudžia A.Baran. Siaudžiu griaudžiu, svietą linksminu A.Strazd. Siaudžia griaudžia širdis mano, baigias jaunos dienelės (d.) J.Jabl. Siaudžia griaudžia man širdelė visą rudenėlį (d.) Ktk. Oi siaudė griaudė širdelė mano NS1260. 2. gailėti; gedėti: Karvė neėda, teliuko (atimto) griaũdžia Sb. Da ji vis dukteries (mirusios) tebegriaũdžia Slm. ^ Gal tu kermošiaus griaudì, kad teip maža valgai? Slm. 3. refl. gailėtis, krimstis: Aš griaudžiúos, klaidą padaręs BŽ138. Labai griaudžiaũs, kad nėjau namo Rk. Po laiko nebėr ko griaũdžias Vžns. Griaũdžias, ale negi sakysis Sdk. Nesgriausì, paėmęs tokią darbinykę Užp. Seniai mat pasakyta, kad griausíes, nepaklausęs senesnio Skdt. Griaustis ar gailėtis jai dar nebuvo ko Vaižg. ^ Anksti kilęs, nesigriaũsi Tr. Nesdžiauk radęs, nesgriaũsk pametęs Ds. \ griausti; nugriausti
3 griaũsti, -ta, griaũdo intr. gruzdėti.

griausti sinonimai