griova reikšmė

Kas yra griova? 1 griovà sf. (4) DŽ 1. CII578 dauba; tarpukalnė, griovys: Čia tau kiekviena aikštė, kiekviena pašlaitė ar upokšnio griova vis kitaip akį nuglosto rš. Lauke vanduo (smarkiai tekėdamas) griovų̃ pridarė Snt. Kryžiokai buvo jau griovas pilės savo kūnais užkimšę S.Dauk. 2. griūvantis upės krantas, skardis: Kur pati griovà, čia slañkius, t. y. kur griūna, ten slenka J. Panóvy (pagal Novą) yra daug griovų̃ Snt. Pernai tai daug kregždžių perė́jo mūsų griovõ[je] Skr. Šikšnosparniai įsikuria uolų plyšiuose, olose, griovose J.Jabl. 3. išgriuvęs raiste medis, išvarta: Mūs bala kap išdžiūvo, tai radom daug griovų̃ Nmn. Už griovų̃ nėr kur lopetos instrigdyt Mrk. ^ Sunkus kap griovà Rod. 4. griuvimas: Baisiausių nelaimių pridaro Alpių kraštams akmenų griovos Vr. ║ prk. žuvimas, žlugimas: Artinasi griova piktamui BaPat12,3. 5. suirimas, netvarka: Kokie tę namai, baisu pažiūrėt – griovà Sdk.
2 grióva scom. (1) Mrj, Skr, Rs, Trg, Erž, Bsg nevikrus žmogus ar gyvulys, kerėpla: Žmogus, kurs eidamas griūva, tas vadinas grióva J. E, su tokiu grióva dar kas eis šokti – kojas numindžiotų! Žvr. Paduok tokiam grióvai, tai ir sudaužys benešdamas Vdžg. Ir grióva tas jų vaikas – tik miega kur įlindęs Ukm. Jau ir būk tu man tokia grióva – nespėjo išeit par duris, ir išsitiesė Jrb. Kumelė didelė – baisi griova Alv. Kokia čia karvė – kap grióva Al.

griova sinonimai