Kas yra gūbrys? gūbrỹs sm. (4) K.Būg, gubrỹs (4) 1. pakilimas, kalnelis, kauburys: Sniego gūbrỹs VĮ. Per kaitras ant gùbrio javai išdega Akm. Aplenkę aukštą kelio gūbrį, leidomės toliau rš. Vyrai sukrovė gùbrį (krūvą) malkų Krsn. Pietiniai vėjai greitai nusidabrino arimų gūbrius sp. Gūbrio apačioj teka graži upelė Nj. Jo pečiai buvo iškilę į viršų lyg koksai gūbrys rš. | Iš girios viršūnių augo sunki debesies galva, su gūbriais rš. Noriu gėrėtis jos skruostų gūbreliais rš. 2. kalno viršūnė: Pačiam gūbrỹ niekas neauga Ds. Kas buvo toliau, už to kalnelio gūbrio, nebežinojo sp. Kalnų gūbriai eina iš vakarų į rytus rš. 3. kupra, nugara, kūbrys: Pasilenkus ravėjau visą dieną, nets gūbrį sugėlė Sdb. Kol tas bulves nurinksim, tai gūbriai skaudės Grž. Užsidėjo an gū̃brio maišą ir nešas Vžns. Nesirisk man ant gūbrio Grž. | Mes jau buvome vagiu visai ant gūbrio [i](baigėm privyti, susekti),
gūbrys junginiai
- Geležies gūbrys