gūdus reikšmė

Kas yra gūdus? gūdùs, -ì adj. (4), gū́dus, -i (1) 1. Š liūdnas, graudus, gailus; nykus, niūrus: Įsivyravo gūdi tyla J.Avyž. Gūdžios sutemos artėjo nuo miško pusės J.Balt. Lietuviškų girių tankynėj pakėlėm tamsią, gūdžią naktį L.Gir. Diena bus ar naktis gūdi, tu, ginklą rankoje suspaudęs, didžioj sargyboje budi rš. Pamiršim dienas ir tamsias, ir gūdžias rš. Jos tokis gūdùs balsas, kad net ašaros byra girdint Kč. Gū́džiu balsu verkia Mrc. Mergelė dainuoja gūdžiu balseliu rš. Gū̃džią naktį baugu eiti Brt. Išgirstame gūdžius varpų balsus rš. Iš laukų atklysdavo gūdus vilkų staugimas rš. gūdù n.: Gūdu. Bet, sielai besigėrint, lyg amžių slėpinius matai L.Gir. Gūdu man vienai grybaut miške Al. Namie vienam liūdna ir gūdu senatvėj Mrk. gū̃džiai adv., gū́džiai: Gūdžiai ūbauja žvarbus vėjas P.Cvir. Tai gū́džiai gieda mano motulė Vs. Neverk tep gū́džiai Knv. Gūdžiai grajina Klvr. Viešas kelelis gūdžiai dundėjo TŽI155. Gegutė gūdžiai kukuoja Jsv. Gūdžiai sužvengė šyvas žirgelis rš. Miške gūdžiai klyktelėjo pelėda rš. Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, gūdžiai kalba TD12. Dar sunkiau, dar gūdžiau sudejuoja ligonis rš. 2. baugus, baisus, klaikus: Ar tau teko klaidžioti naktį gūdžioje girioje? sp. Gū́di naktis Mrk. Šitoji pirkia labai gū́di Knv. Per karą turėjom kelias gūdžias naktis Kb. Jo labai gū́di kalba Kb. gūdù n., gū́du: Tiek pinigų sumokėti man pasidarė gū́du Vrn. Vienam medè nakvot labai gū́du Knv. Kai vilkas staugė, man gū́du pasdarė Mrc. Gū́du ir pagalvot, kap reiks nuvažiuot Mrk. Kai važiavom pro kapines, gūdù buvo Alv. gū̃džiai adv., gū́džiai: Aplink vilkai tep gūdžiai staugia Knv. Jis gūdžiai (baisiai, negražiai) kalba Kb. Gū́džiai valgo (daug, su apetitu) Mrk.

gūdus sinonimai