gūžta reikšmė

Kas yra gūžta? gūžtà sf. (4) Š, (2) Rdm 1. R, MŽ356 vieta, kur paukštis deda kiaušinius ar peri, lizdas: Nuo pusės žiemos varnos gūžtą neša J.Jabl. Visos paukštelės gūžtàs sau nešas BM411. Šnekučiai kariauja su žvirbliais dėl pasirinktų gūžtų P.Cvir. Višta tupėjo gūžtoje rš. Visos vištos eina dėti vienon gūžton Pnd. Vaikiščias ieškodavo paukščių gūžtukių rš. Per maža gūžtà, višta su viščiukais nesutelpa Rmš. Pilna gūžtà kiaušinių Grš. Turbūt šaltai gūžtà stovėjo, kad kiaušinius visai nevertė Dkš. Ranka kai kurios beždžionės taisosi medžiuose gūžtas arba net, kaip šimpanzės, pastoges tarp šakų apsisaugoti nuo darganų rš. | prk.: Tarybų valdžia išdraskė darbininkų klasės priešų kaip vapsvų gūžtas (sov.) rš. ^ Kiekviena varna savo gūžtą giria LTR. 2. namai, troba, pirkia: Maloni sava gūžta sp. Kokia te man yra, tokia, ale vis sava gūžtà Ut. Kokią gū̃žtą turiu, tokiõs man užteks J. Turit gū̃žtą, pavalgę – ir būkit spakaini Gs. Pirma pasidirbk gūžtelę, paskuo vesk mergelę Pln. Pirma susisuk gūžtelę, paskui gauk vištelę Grž. Mums bet tik būtų kur pastatyti gūžtelė sava rš. 3. rąste išpjova, kur nertinis krėklas (gegnė) gula: Negerai krėklos gūžtõn ingula Ds. Padidinai gūžtą iškirsti Ds. Nuskelta gūžta Ktk. 4. krūva; kurkolė, kupstas: Bitės gūžtom avily nusikabinėję, nedirba – spiečių leis Lnkv. | Rugiai pakluonėje gūžtomis nuo žemės ima kilti rš. 5. dumšlė: Labai nelygus audeklas – kraštai su gū̃žtom Rdm. 6. scom. žiopla, apsileidėlis: Kad ir vaikas tas, akurat gūžta Kp. Jos drabužiai sutižę, tai tikra gūžtà Skr. Tokia gūžtelė, nei iš jos darbo, nei ko PnmR. ◊ trynėlių̃ gūžtà toks keiksmas: Eik tu, trynėlių̃ gū̃žta! Ds.

gūžta sinonimai