gūžti reikšmė

Kas yra gūžti? 1 gū̃žti, -a (-ia), -o (-ė) intr. J eiti kaip žąsiai.
2 gū̃žti, -ia, -ė 1. tr. aptūpti, sparnais dengti, laikyti šiltai, glausti: Višta gū̃žia vištelius J.Jabl. 2. tr. šiltai laikyti, šiltai supti: Aš gūžiù vištytį, t. y. dedu į pūkus, kad sušiltų J. | refl.: Aš gūžiúos, t. y. lendu į kailinius J. 3. intr. pritūpti (apie vištas), lenktis: Mūs vištos beveik visos gū̃žia (tupiasi, kai nori kas pagauti) Mrs. Šita višta gū̃žia, pagausi Vlk. 4. refl. trauktis į krūvą, į kamuolį, riestis: Stačias gū̃žkis, kaip višta, sparnus išskėtusi, gū̃žiasi ant žemės, kad ją paimtumei J. Jis gūžėsi iš šalčio ir baimės rš. Senelė vis labiau gūžėsi, lyg norėdama visai išnykti rš. 5. tr. gaudyti: Gūžiaũ gūžiaũ vištą, bet nepagūžiaũ Ds. 6. refl. žr. gūžtauti 1 (refl.): Višta gūžias, gal lietaus bus Prng. Vištos tuoj pradės dėti – jau gū̃žiasi Mrj. 7. refl. glaustis, šlietis: Naminės vištos gūžėsi į pastoges Žem. | Viena prie kitos gūžėsi mažos valstiečio bakūžės sp. 8. tr. glausti, globoti, saugoti: Idant mumis toliau gūžtumi S.Dauk. Stiprink mane ir gūžk S.Dauk. 9. refl. siausti galvas (apie kopūstus): Kopūstų lapai gū̃žiasi jau į galvas, t. y. siaučia (galvas) J. \ gūžti; apgūžti; atgūžti; įgūžti; išgūžti; pagūžti; prigūžti; sugūžti