Kas yra prigūžti? 2 prigū̃žti, -ia (prìgūžia), -ė (prìgūžė) intr. 1. pritūpti; prigulti: Jau ir jauniklukės vištaitės prigūžia, jau tuoj dės Rdm. Vilkas prigūžė ir šliaužia in avis Rod. Žiūrėk, kap katinas prigūžęs žvirblį tykoja Lš. Arklys bėga net prigū̃žęs Arm. | refl.: Mano višta, kai gaudau, prisigū̃žia Rk. Kogi prisigūžei kaip višta, gaidį pamačiusi? Ob. Šuva prisìgūžė, lyg matydamas kiškį Ktk. Jis peršėrė arkliui botagu, tai širmis net prisìgūžė Trgn. 2. tyliai daugeliui prieiti, prisirinkti: Visi prigūžė prie stalo rš. Ir prigūžė pilna trobelė baisiausių baidyklių (ps.) Pč. 3. refl. prisišlieti, prisiglausti: Linkutienė prisigūžė arčiau prie Viliaus I.Simon. | Stovėjo jos (trobos), prisigūžusios prie kalnelio, aukštais medžiais apaugusios V.Myk-Put. \ gūžti; apgūžti; atgūžti; įgūžti; išgūžti; pagūžti; prigūžti; sugūžti