įmirimas reikšmė

Kas yra įmirimas? įmirìmas sm. (2) → įmirti 4. ◊ to įmirimù; lýgiu įsimirimù labai įsigilinus, atsidėjus: Ans to įmirimu dirba, rašo, neatsitraukia J. | refl.: Lygiu įsimirimu, su viens antru pasitardami, degte degdami, jie visa širdim buvo atsidėję tiems niekniekiams rš. \ mirimas; apmirimas; įmirimas; išmirimas; numirimas; pamirimas; primirimas; užmirimas