įmirti reikšmė

Kas yra įmirti? įmir̃ti, įmìršta, į̃mirė intr. 1. K netekti gyvybės, mirti (įlindus kur): Jei supelėjusį vašką bei įmirusių bičių randat, tai pjaukiat jus laukan S.Dauk. Bitys įmirusius perus paliekti, ir avilyj didelė smarvė atsiranda prš. | prk.: Įmirė rauplės, t. y. nykti pradės J. Šįmet javai visai nenoria kultis – įmìrę (ne visai subrendę grūdai varpose įstrigę) Gl. 2. Vvr numirti (artimiesiems nepatogiu laiku): Jam per tą bankietą ir įmir̃s kas nors Skd. Kad bent neįmirtų tokiūse speigūse Yl. Mun kaip tik tumet buvo įmìręs vaikas Skd. Įmirė subato[je], laidoti reiks panedėlė[je] Šts. | refl.: Gal įsimir̃ti į tas dienas Grg. 3. pasidaryti beveik mirusiam: Aš jau buvau į pusę įmiręs (pusiau numiręs) Šn. 4. įsigilinti, labai atsidėti: Nė akių nepakeldama nuo darbo, dirbau įmirusi rš. | refl.: Apstoję kažin kokį raštą, pakabintą ant sienos, ir įsimirę skaito rš. Ir juodu lošia. Tiesiog mirte įsimirę rš. Vaikas įsimiręs žaidžia su savo mediniais žirgiukais rš. Buvo įsimirusi į darbą ir neišgirdo lengvų įeinančiosios žingsnių rš. 5. refl. ilgai būti, nesiliauti, įsityžti: Įsimirė drėgni, vėsūs vakarų vėjai rš. \ mirti; apmirti; atmirti; įmirti; išmirti; paišmirti; numirti; panumirti; pamirti; papamirti; permirti; primirti; užmirti