pamirti reikšmė

Kas yra pamirti? pamir̃ti, pamìršta, pàmirė intr. 1. CI42, R, KII342 nustoti gyventi, mirti: Nemaž pàmirė žmonių J. Mano vyras seniai pàmirė Mrp. Kap pamir̃s seni, kur ji dėsis? Azr. Tiek suvalgei, dabar pamirsì Sem. Kap motulė pàmirė, likau sirata Eiš. Nuo aguonų gali pamirt Grv. Laiko nedarinksim pamir̃t Aps. Aš keturis (ketverius) metus turėjau, kai tėvas pàmirė Nmč. Da tris dienas nepàmirė Ppr. Kad mirtai, tai ir pamirtái Trak. Būt čia visi badais pamirę Tvr. Pamirė vėžiu Tvr. Ot Rumokų kalvis, toks vyras, pàmirė, ir gana Gs. Mano žmona pamirė, palikdama tris mažus vaikučius Tt. Ligūsta buvo ir pàmirė Sg. Ans gal čia pat, jums beveizint, pamir̃ti Skd. Žmonių ... daug pamirė Mž427. Už visus prašome, kurie pamirę est tarp mūsų DP545. Ir sako tuos pamirusius dėl to badu SPII88. Ir kaip pamirė Bela, tapo karaliumi jo vietoje Jobab sūnus Sešah BB1Moz36,33. | Iš tiesos sakau jums: jei kviečių grūdelis, puolęs į žemę, nepamirs – viens pasiliks, bet jei pamirs, daug vaisių atneš NTJn12,24. ^ Boba pamirė ar pirtis sudegė – tai vis tiek Švnč. | refl. Skd, Sdk: Pasimirusio apraudojimas KII20. Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė P.Cvir. Kad tėvas nebūtų taip greit pasimiręs, javus atsėjus, jau, rasi, būtų buvusios vestuvės I.Simon. Ji pasimirė nuo širdies ligos prš. Pasìmirė iš piršto Ėr. Keturi (ketveri) metai, kaip vyras pasìmirė Šlu. Pradėjo sirgti, sirgti, ir pasìmirės Grd. O tu, mano sūneli, ko tu pasìmirei? JD1195. Daug jų šita liga ir pasimiršta Kel1865,74. | prk.: Pasimirė kun. Miežinis, pasimirė ir jo žodynas V.Kudir. 2. netekti jėgų, nuleipti (stipriai reiškiant kokį nors jausmą): Gali juokais pamirt LTR. Net pamirė visi iš juoko Rod. 3. pasidaryti nejautriam, apmirti: Ranka buvo ganc (visai) pamìrusi Prk. Paliko pirštas pamiręs nu peršalimo Žeml. ║ sustingti: Gyslose pamirė kraujas rš. 4. prk. nustoti egzistuoti kam, tapti nereikšmingam, neberūpėti kam: Kap tas sakė, buvo mum viskas pamirę (buvome viskam abejingi) Str. Jūs pamirę este ... įstatymams svieto NTPvKol2,20. Jie pamiršta svietui bei griekams brš. 5. būti kiek padžiūvusiam (apie šieną): Šieną jau galiam krauti į kupsčius: nors dar biškį drėgnas, bet jau pamiręs Yl. Šienas neges, pamìręs yr Grg. Žolė yr pamìrusi, negal dar vežti Lk. 6. pašilti iki drungnumo (apie vandenį): Karvė nora, kad būtų pamiręs vanduo, t. y. nė šaltas, nė šiltas J. \ mirti; apmirti; atmirti; įmirti; išmirti; paišmirti; numirti; panumirti; pamirti; papamirti; permirti; primirti; užmirti