įraugti reikšmė

Kas yra įraugti? įráugti Š 1. tr. Sut, Trk, Žr įdėti rūgti: Iš avižų įráugs iš vakaro kisielių Gd. Kai įráugi [agurkus], į trečią dieną pakvimpa krapais, viršus sūrus, vidurys saldus Skr. Senovė[je] kubilą dideliausį įráugs burokų, kopūstų Gd. Anos įraugti kopūstai nerūgs Lnk. Kopūstų lapus sukapojam, į tynes ir įraugiam StngŽ72. | Kas čia pri jūso įraugtà (rūgsta padėta, pūva, genda) – valykiatės Krš. | refl. tr.: Biškį įsiráugėm į tokį rendelį kopūstų, ir jau įrūgo Lk. 2. tr. permerkti: Lietus rugius kai inráugia, tai jau duonos baltos nebeesti Lel. Greičiau tu skubinkis su vežimu – matai, debesys užeina, javus inraũgs Lel. 3. tr. Q141 įmerkti į raugus (kailius). | refl. tr.: Įsiráugdavai kailių kubilus Mšk. 4. tr. įkišti, įmerkti: Įrauga į avižinius miltus par naktį, ir y[ra] baltos rankos Šts. 5. tr. šnek. ne į vietą nukišti, nudėti: Ar biesas tave ir paėmė: kur tą savo švarką įraugei? Pp. 6. refl. šnek. įklimpti, įkristi (į skystį): Takš! įsiraugiau į perkaso vidurį iki ausių Mc. Įsiraugs [vištytis] į kibirą, repečkulnis! I.Simon. 7. refl. šnek. įlindus ilgai būti, tūnoti, neatsitraukiant, įsikniaubus sėdėti: Anas kai ansraugė mūsų pirkion, tai niekap nemožnėjo iškrapštyt Ml. Kaip insráugė prie tų knygų, visą dieną sėdi Lel. 8. intr. šnek. sutrenkti, suduoti: Ot įraugiau tam vaikėzui kupron, daugiau nebenorės! Pg. \ raugti; apraugti; atsiraugti; įraugti; išraugti; nuraugti; paraugti; perraugti; praraugti; priraugti; suraugti; užraugti