Kas yra įrodymas? įródymas sm. (1) DŽ1; Sut 1. FT → 1 įrodyti 3: Tiktai vieno žodžio ū̃dis ilgumo dar neužtektų įrodymui, kad šaknies kitą kartą būta sunkios K.Būg. Kol manęs neįtikins klydus ryškiais įrodymais, tol aš nemesiu savo mokslo J.Jabl. Ši tiesa nereikalinga įrodymų rš. ║ DŽ1 Įrodymas, įkaltinimas, įkaltis VĮ. Nors aš neprisipažinau ir jokių įrodymų daugiau nebuvo, teismas mane vis tiek nuteisė rš. ║ Z.Žem mat.: Samprotavimai, kuriais sekasi įsitikinti teoremos teisingumu, vadinasi įrodymas rš. 2. DŽ1 → 1 įrodyti 4: Čia yra įrodymas Lkš. Jo (A.Strazdo) dainų variantai yra neginčijamas įrodymas jį buvus tikrą tautinį poetą K.Kors. Patranka buvo karinių laimėjimų įrodymas rš. Senstančiai moteriškei kūdikis – tai įrodymas jos jaunumo Vaižg. 3. krypties nurodymas: Eit[i] trys vyrai, vedant aukštajai šviesybei, ir pirm enčios šviesos įrodymo pilnu veizdėjimu sakiodami DP590. \ rodymas; aprodymas; atrodymas; darodymas; įrodymas; išrodymas; nurodymas; parodymas; priparodymas; prirodymas; užrodymas
įrodymas junginiai
- daiktinis įrodymas
- Negatyvus įrodymas