išburti reikšmė

Kas yra išburti? 1 išbùrti, ìšburia, išbū́rė tr., intr. išpranašauti, atspėti: Jam gražią pačią išbū́rė Vlkv. Iš kur sužinojai, ar iš vėjo išbūrei KrvP(Blnk). Paskėlęs rytą sapnelį sakė – motule mano, išburk sapnelį Švnč. \ burti; apiburti; atburti; įburti; išburti; nuburti; paburti; priburti; užburti
2 išbùrti, ìšburia, išbū́rė tr. 1. išpainioti, išnarplioti: Kas čia begali šituos siūlus išbùrt Užp. | refl.: Supainios visus taip, kad ir išsiburti nebegalėsime rš. 2. išspardyti, išversti: Kap pradėjo dūkti, tai visus šiaudus iš lovos išbū́rė Lš. Arklys išbū́rė šieną, neduok kito, tai suės ir išbùrtą Rtn. Išbū́rė bulbas iš vežimo Lp. 3. refl. išdvėsti, nusikapstyti: Paskutinė vištelė išsibūrė Rod. 4. refl. išsiirti: Išsibùrk ant krašto Nč. \ burti; atburti; dasiburti; įsiburti; išburti; nuburti; paburti; priburti; suburti; užburti