suburti reikšmė

Kas yra suburti? 2 subùrti, sùburia, subū́rė 1. tr. sutelkti į būrį, į bendrystę: Greitu laiku buvo suburtas aktyvas sp. Gerumu subūrė, piktumu išvaikė KrvP(Žr). | Žiūrėk, ir jie suburs (sutaisys) vestuves LTR(Ds). suburtaĩ adv.: Lenkų liaudis gyveno nesuburtai, išskydus rš. | refl.: Apie Liudą susibūrė merginos J.Avyž. Ir cigonai susibū́rė, miške ugnį susikūrė J. Susibùrkim į krūvą, geriau seksis dainuoti Vv. 2. tr. supainioti, sudraikyti: Vaikai subū́rė siūlus, kad nė nebegalima atitaisyti PnmR. Subùrkim gerves – pasukim kepurę, ir jos susibur̃s (susimaišys, pakriks) Ds. | prk.: Byla taip suburta, kad ir suprast nebegalima Pnd. | refl.: Siūlai sudriko ir susibū́rė Sl. 3. intr. pasispardyti: Gyvulėlis, smūgį gavęs, tik kojom subū́rė, ir atliko Brt. | refl.: Aš tau kap pritaikinsiu, tai tu nei kojelėm nesusbùrsi Nč. \ burti; atburti; dasiburti; įsiburti; išburti; nuburti; paburti; priburti; suburti; užburti

suburti sinonimai