iškarti reikšmė

Kas yra iškarti? 1 iškárti, ìškaria, iškórė tr. 1. iškabinti; išdžiauti: Jei nusipagadys, tai vakarą iškarsim [skaras ant tvoros] Lp. Padėsi skarų (skalbinių) iškart Drsk. | Ant sienų tokie popieriai iškartì Švnč. 2. išžudyti kariant: Budelis iškórė visus šunyčius J. Vorai muses lig rudeniui iškars Pc. 3. refl. išlipti, išsirioglinti: Par aukštas toras negali žmogus išsikárti Šts. Dabar tu išsikárk laukan iš tokios aukštybės Lnkv. 4. iškišti, išleisti žemyn: Aš iškarsiu iš kišeniaus kampą raudonos skepetaitės BsMtII83. Iškoriau galvą pro vagono langą ir pasižiūrėjau atgal rš. Saulės atkaitoj išsitiesęs ir liežuvį iškoręs guli šuo I.Simon. | refl. tr., intr.: Kur tu čia dabar išsikórei tokį skarmalą! Š. Vaikas išsikórė pro langą, išdribs Š. Oi, tu garny, tu begėdi, žiūrėk, kap tu sėdi – savo snapą išsikóręs, tiktai mėsą ėdi (d.) Kb. Iš lizdelio išsikardavo jauniklių [paukštelių] galvutės rš. 5. refl. menk. išvykti, išsivilkti: Išsikorė į miestą ir nebepareina Skd. Jau ir vėl manasis būs į traktierių išsikóręs Vkš. 6. refl. menk. ištekėti: Išsikártų už ko nors, nešlovės mažiau būtų Vkš. Magdė vos ne vos išsikórė Krš. ◊ šùnes [kur, kieno] išsikórė sakoma netikėtai pasirodžius seniai nematytam: Turbūt dvaro šunes išsikorė, kad tu pas mane atėjai Žem. gérklę iškárti smarkiai šaukti: Iškóręs gérklę ir kels peklą kaip koks dykaris Vvr. \ karti; antkarti; apkarti; atkarti; įkarti; iškarti; nukarti; pakarti; parsikarti; perkarti; prasikarti; prikarti; sukarti; užkarti
2 iškárti intr. išdžiūti, sulysti: Paskui jį ėjo iškaręs žilabarzdis senelis rš. \ karti; iškarti; nukarti; perkarti; prikarti