Kas yra išklausyti? išklausýti 1. tr., intr. klausyti iki galo: Grinius išklausė susijaudinusio vaikino J.Dov. Pirma išklausyk mano kalbos, paskum tu sakyk Ėr. Motina, išklausiusi jo prypuolių, tarė M.Valanč. Sodietis, kantriai išklausęs visos skelbėjo tuščios kalbos, tarė Blv. Silpnutis išklausė senelės, pasižadėjo viską padaryti kaip lieptas ir parėjo namo rš. Susijaudinęs išklausiau visą pasaką iki galo rš. 2. tr. pelnyti, laimėti klausant: Klauseĩ klauseĩ, ką gi tu išklauseĩ?! Š. 3. tr., intr. patenkinti (prašymą): Meldžiantį išklausau R76. Perkūnas išklausė gyvatės Blv. Išklausyk mano vieno prašymo I. Brolis sesę mylėjo ir jos prašymą išklausė MPs. Anys tariasi, jog dėl savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ižklausys tikrai sūnus motiną, ir tėvas ižklausys sūnų DP626. Nesitikėk tujen toj bėdoj savo Dievo išklausomas SE60. Išklausys visus prašymus ir maldas mūsų MP77. Ižmiklausė šaukiantį maldose KN96. Norisi žmogus išklausoms maldoje BPII101. Tuo čėsu kad ir šauksmos pri Dievo, ale nebišklausys P. išklausýtinai adv. K; B. išklaũsomai adv. K; B: Tu mus gali mokyti melstis išklausomai brš. \ klausyti; apklausyti; atklausyti; įklausyti; išklausyti; nuklausyti; paklausyti; perklausyti; praklausyti; priklausyti; razsiklausyti; suklausyti; užsiklausyti
išklausyti junginiai
- būti linkusiam išklausyti, būti linkusiam išklausyti/svarstyti, linkęs/pasirengęs išklausyti/svarstyti