išnaikinti reikšmė

Kas yra išnaikinti? išnaikìnti tr. K 1. SD401,412 padaryti, kad išnyktų, žūtų, nebebūtų: Buvo bepradedą įsiveist blakių – šiaip teip išnaikinaũ Sb. Musis išnaikìnk J. Baltos [bulvės] raudonas išnaikìna (užstelbia) Msn. Išnáikino sodą Dkšt. Daug miškų išnáikino Dv. Sesute mano, mieloji mano, neišnaikinki rūtų darželio, galgi sugrįšiu iš to vargelio (d.) Kp. Kiti, nuejusys į Prūsus ir į Kuršą, suokė artojus, kad, lygia dalia išnaikinusys savo vyresnybę, liuosai gyventum M.Valanč. Pas mus išnáikino, kur duoną kepė (išardė kepyklą) Dbč. | Išnaikìno patis save (pasivertė nieku, tapo menku), priėmęs formą tarno DP74. | refl. K: Tų didesnių vištukų tai daug išsinaikìno – net septyni Rdm. ║ padaryti, kad dingtų, nebesireikštų: Gal žinai, kaip pleiskanas iš galvos išnaikìnti? Jnšk. Išnaikìnus bijojimą mirimo, paduost mumus džiaugsmą DP47. Kieno atmintį išnaikýti KI114. 2. nusiaubti, nuniokoti: Gimbutas su žemaičiais didžiai Latigolę išnaikino rš. 3. išsekinti, suliesinti: Ižnaikina veidus savo, idant būtų regėti nuog žmonių, jog pasnykauja Ev. \ naikinti; apnaikinti; išnaikinti; nunaikinti; panaikinti; pranaikinti; prinaikinti; sunaikinti; užnaikinti

išnaikinti sinonimai