Kas yra išvaivoti? išvaivóti žr. išvaitoti: 1. Š, KŽ Išvaivójo visą naktį Ktk. 2. Išvaivójo visus savo gyvenimo vargus Dglš. 3. tr. skundžiantis, zyziant pasiekti: Vaivojo ir nieko neišvaivójo Ant. 4. tr. prk. sunkiai uždirbti: Visgi reikia išvaivót tie pinigai Str. \ vaivoti; atvaivoti; išvaivoti; pavaivoti; pervaivoti; pravaivoti; privaivoti; suvaivoti; užvaivoti