vargus reikšmė

Kas yra vargus? vargùs, -ì adj. (4) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, var̃gus, -i (2) DP93; SD372, Sut, N, Kos58, M, L 1. sunkus, turintis sunkumų, keliantis rūpesčių, vargingas: Vargùs gyvenimas, kur nėra duonos, pavalgos J. Vargus vaiko augimas be tėvo V.Bub. Vargùs gyvenimas dar̃ Rdš. Toks vargùs gyvenimas buvo, pijoką vyrą turėjau Škn. Iš vargaũs gyvenimo daugelis žuvo Dkš. Veikiai baigsis jų vargusai gyvenimas rš. [70 dienų] mumus ženklina visą metą ižtrėmimo mūsų, nevalios ir kalėjimo ant to var̃gaus pasaulio DP93. Kada gi teiksies išvaduoti mus iš pančių šio vargaus gyvenimo ir pakviesti neišpasakyton garbėn A.Baran. Nūpelnai didi per vargų gyvenimą, tūlus darbus mokyme apie mesiošių ir nusižeminimą gilų įgyti SPI34. Ant tos vargios žemės tikrai išgaišintos, paveizd, aš, Pone, kaip kenčiu nemažas sunkybes PK66. Ai var̃gios var̃gios mano dienelės, kada aš jas išvargsiu JD31. Ai vargios vargios mano dienaitės! O bus ir dar vargesnės KlvD303. vargù n. Aps: Jis buvo našlaitis, jam labai buvo vargù gyvent PnmR. Neapsakytai buvo vargù gyvent JnšM. Iš mažumės buvo labai vargù Stk. Man sẽnai vargù gyvent Arm. Kaip man vargu yr gyvent ant balto svietelio LTR(Jrb). Oi sunku man, vargu be jauno bernelio LTR(Pn). Seniau vargiaũ buvo, biedniau gyvendavo žmonės, maistas blogesnis buvo Bsg. Te mum vargiaũ buvo su seseria Kvr. ^ Kad ir vargu, bet su merga (dial. mergu) Ds. Vienu galu vargiaũ, tai kitu geriau Klt. var̃giai adv., vargiaĩ; Q531, SD172,372, D.Pošk, Sut, N: Kap mes var̃giai augom! Plv. Anas pabaigė amželį var̃giai Lb. Kaip aš tada var̃giai gyvenau po svetimu sparnu Mrj. Oi, kaip var̃giai jie gyvena, Dievuliau! Mžš. Kam čia teip turim var̃giai būt kaip mediniai Sch242. Var̃giai gyvenau Sug. Kaip anas (vaikas) gyvena, kad ir vargiaĩ, anas turia namus, turia tėvus Imb. Drūčiai var̃giai buvau Erž. Mūs šeimyna buvo didelė – var̃giai augom Dglš. Labai var̃giai augau: tėvelis šlubas, moma ar sena Svn. Aš našlaitėlė vargiaĩ auginta JT462. Vargiaĩ buvom: žemės maža, vaikų daugis Drsk. Gyvenom var̃giai, bet užaugom sveiki Zp. Žmogui brangiau[sia] tai sveikata: kad i var̃giai gyveni, bile sveikas KzR. Kai žmogus var̃giai būni, tai nė dainos nerūpi Gs. Už manęs jauno vargiai nebūsi LTR(Šk). Skaudėjime užgemam kožnas, vargiai auklėjami alba užauginami esme BPII104. Metai po metų šeimyna didinosi, o sveikata mažinosi, todėl kas kartas vargiau buvo Žem. Seniau vargiaũ gyveno žmonės, ale linksmesni buvo, tokių pavydų nebuvo Pl. Jie vargiáusiai augo, bet užaugę gerai gyvena Nj. Žiūrėk [į tą], katras vargiaũ gyvena, tai visada būsi patenkintas Erž. | Var̃giai labai tas krūmukas žiemavojo, bet išgelbėjau PnmŽ. ║ skurdus, menkas: Vargus pasipenėjimas SD136. var̃giai adv.: Elgiuosi, vargstauju, vargiai peniuosi SD136. Vargiai stoviu R, MŽ, N. Prakeikta būk, žeme, dėl tavęs, vargiai tu ant jos turėsi penėtisi BB1 Moz3,17. 2. neturtingas: Mano tėvelis, mama, tai teip iš vargiõs šeimos Plvn. Yra Vilniaus ir Gardino gubernijose nemažai apsigyvenusių mūsų vargių brolių lietuvių VŽ1905,240. Ką aš ją (mergelę) lankysiu vargùs būdamas, dieną ir naktelę purve brisdamas (d.) Prng. Kur mergytė vargi, tur didžią meilužę, o kuri bagota, kaip eglė šakota KlvD314. Vargeliuos gimiau, vargeliuos augau, až vargaus bernelio ir ištekėjau Dglš. Toli nuduota až vargaũs bernelio (d.) Švnč. Menkos veislės arkliams klojasi dar prasčiau – juos turi laukininkai, vežėjai ar šiaip kokie vargesni žmonės, kurie sunkiau su jais dirba ir menkiau šeria J.Balč. Neniekinkiam ažu save vargesnius brš. vargỹn adv.: I bagatyrius nue[jo] vargyn vargyn i pasiliko ubagystėj LTR(Brsl). Vargyn einame, bet neesme suvarginti GN2 PvK4,8. ║ nelaimingas, pasigailėtinas: O pakelk nužemintą vargią galvą mano PK44. Labai var̃gus, graudus ir silpnas yra žmogaus prigimimas DP162. Paskui šitą vargią gyvatą sueisimės su Christumi galva mūsų danguje ir tapsime tėvainimis Dievo DP230. ║ skurdus, prastai atrodantis: Štai pasienyje sena, vargi lova, aukštai patalais išklota Pč. | prk.: Iš visų tų kalbų lietuviška buvo vargiáusia savo raštuose A1884,247. 3. išvargęs, suvargęs, nusilpęs: Sakė, kad anas nelabai bepasveikas, vargùs Akn. Kaitra sunkėsi ir slėgė sąnarius, degino vargią širdį A.Vaičiul. | O krašte gimtas, ko tu toks vargus, taip liūdnas ko tu? rš. 4. reikalaujantis daug pastangų, sunkus, varginantis; sudėtingas: Tas darbas baisiai vargùs, lakstyk ir lakstyk Kp. Prieš Kalėdas trys var̃gūs darbai: duona, žlugtis ir avelės [kirpti] Ds. Dievuliau, kokias vargùs dar̃ duonos kąsnelis nuspirkt! Lp. Nešiojimas malkų, nors netoli, gan buvo vargus, idant tokia aldija sušildyt, reikėjo daug jų privilkt rš. Var̃gus kelias. Tokio var̃gaus kelio dar neturėjau K.Būg(Ad). Tolimą ir vargų kelią džiaugdamos keliauja DP472. Dažymas, o labiaus žolėmis, pas mūsų augančiomis, yra nevargus ir nebrangus Rp. Su tokiuo žmogum vargùs gyvenimas J.Jabl(And). Pirmojoje dalyje parodžiau, kaip lietuviškas žodynas reikalingas, kaip vargùs darbas, kokiam jam reikia būti A.Baran. | Var̃gus yra daiktas žmogui pažint patį save ir turėt gerai numanomas visas pakampes priejautos savo DK113. Mylinčiam nėra nė vieno daikto vargaus DP186. Ir pranašamus patiemus regėjos vargus tai daiktas SPII233. Betaig ant to nevar̃gus atsakymas DP468. Mano galva ir mokslas teip vargiems klausimams neišsitesi A.Baran. Kokie klausimai var̃gūs, ka negal nė atsakyt Žg. Šitos vietos labai var̃gios trejopą ižguldymą randu DP216. Kuriam toji evengelija vargi regis, tasai teinveizdis gyvatos ir mirimo Lauryno š[vento], kurio šią dieną pergalėjimo atminimą darome DP486. Nieko nėr vargesnio, kaip godingą arba trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos arba pelno to pasaulio DP512. Nė vienas nieko didžio arba vargaus be karštos ir ilgos maldos pradėt niekad netur DP618. vargù n., var̃gu: Man vargù iš namų išeit Kb. Kaimo[je] gyvena toli, jai ateit vargù Skdv. Dar̃ vargù su arkliais Dg. Mašinoj nevar̃gu važiuot Dglš. Tau čia var̃gu sėdėt Erž. Kai prašyt reikia, tai vargiaũ jau Vlk. Su manim vargiaũ bus susikalbėt Lnkv. Per miškus vargiaũ eit Vrn. Vargù susgaudyt iš pravardžių DrskŽ. Vargù gulėt dviem vienoj lovoj Kp. Ka tas piršlys prikibo pri tos Onytės, vargù bebuvo nusipurtyti End. Musios priveikti labai vargu J.Jabl. Šitoj tiesa vargù suprasti dėl to, kad mūsų išmanymą praneša A.Baran. Netolima kelionė nedideliai duodas just, bet jei išpuola ant ilgo laiko, tai dideliai vargu, kojos suriestos tirpsta, o apei pasilsėjimą nei mislyt rš. Var̃gu virt be ugnies, var̃gu kept duoną, kur miltų nebus DP125. Ant to nevar̃gu atsakyt DP227. Vargu ir apsakyti, ką sunaikina ir pagadina žiurkės J.Jabl. [Liuteris] teip daug piktų, baisių ir negirdėtų daiktų rašyt, kalbėt ir daryt drįso, kuriuos be baimės ir gėdos vargù yra ižbylot DP518. Už tai kaip vargu yra vaikus auginti ant gero, kada jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A1884,32. Kitiems tai vargù suprasti A.Baran. Gana vargu būdavo tuomet lietuviams išeit universiteto mokslas Mš. var̃giai adv., vargiaĩ; CI305, N, Sch208: Pirmus metus labai var̃giai tarnavau Ppl. Var̃giai auklėjau vaikus Skp. Teip var̃giai susėmėm, ir išejo [bitės], kiaura landelė buvo Slm. Buvo tokiuose metuose, kada žmogaus jausmai yra karščiausi, ieško sau pritaikinimo, radę gi dar labiaus susistiprina ir vargiai ataušta, o dar vargiaus dyla Vrp1889,163. Var̃giai apylinkės įtaisytos, tolybėse, var̃giai nuvažiuoti Eig. Kas yra teikiama vargiai įkandama kalba, nueina paviršium neužkliudžius žmogaus sielos ir išnyksta kaip muilo burbulas ore J.Balč. Šneka vargiai ėjo rš. Heretikai ant pradžios teip stebuklingai slepias, jog juos labai var̃giai pažint kas gali DP84. Runkuliai vargiaũ gyna Grd. Maliava cininė vargiaus ne kad švininė dengia A1885,54. var̃gesn adv. comp.: O norint toli pigesnis ir be rūpesčio yra daiktas žemintis ir žangstyt žemyniui, o vienok kiekvienas bevelija stieptis ir aukštyniui lipt, vargesn ir rūpestingesn kas yra toli DP482. ║ Pš sunkiai suprantamas, neaiškus: Tas žmogelis vargiõs kalbos Kair. Kitam kalba vargì, kitam trūksta (silpno proto) Grz. 5. var̃giai adv. K, vargiaĩ vos, sunkiai, menkai: Atvažiavo toks senas senelis ant dviejų ratų, tas arklelis var̃giai gyvas Lnkv. Bet praejusioj nakty teip jį to merga ažjodinėjus, kad vargiai gyvas belikęs BsPII231. Ir šešuras vargiai gyvas prisimaišė kai tas dyvas O. Var̃giai par kelmą perlipdavo [vaikas], o jau ganė JT439. Var̃giai atanešiau maišą – labai sunkus buvo Brž. Būdavo, trys vyrai rankom var̃giai apiema, tokie topoliai Skp. Terp stalo ir suolo buvo toks siauras tarpelis, ka var̃giai vienas žmogus galėjo pralįst Ps. Var̃giai išeidavo arkliai par tą balę Krs. Var̃giai tik surado tą vaiką Brž. Keturi išėjo frontan, vargiaĩ vienas tik grįžo Svn. Sako, kad apžėlę – var̃giai vagos besimato Alz. Ana apsirgo, var̃giai buvo beatskirama iš baltos drobulės anos veidas Plt. Paverčiau bačką, ale tik čiur čiur – var̃giai tik teka Slm. Jau susenęs, su lazdele ir tai var̃giai bepaeina Krs. Vargiaĩ namo [ligonis] parej[o] Drsk. Trijos[e] mašinos[e] var̃giai sukrovė, ką turėjo Alz. Vakar var̃giai prakentėjo dienelę [neliję] ir vėl lyja Šmn. Ta moteris var̃giai teprimatydavo Plv. Var̃giai iš lovos beišlipdavau Brž. Regi, vargiai dvasia neiššoksta iš kūno TS1901,4–5. Vaistų vargiaĩ gavau Rmš. Da[r] mažučiai [vaikai], var̃giai vaikšto Šmn. | Vaikas da var̃giai šneka Sk. Labai var̃giai susikalbam iš Panevėžio Sl. Anas vargiaĩ kalba lietuviškai Pb. Anas mano [kalbą] vargiaũ pažįsta (supranta) Ad. | Tada vargiaĩ (mažai) gėrė, uždarbio nebuvo Drsk. Pernai gerai priskūlė, šiemet tai vargiaĩ Kpč. ^ Menkai kabo, vargiai turis, galas lauko apžėlęs (riešutas) Klvr.