išvėtyti reikšmė

Kas yra išvėtyti? išvė́tyti tr. K 1. Q64, D.Pošk, Š, Rtr, LVI828, J.Jabl, NdŽ, KŽ, Vgr, Sk, Jž, Dsn, Klt, Lp beriant išvalyti grūdus nuo pelų: Ižvėčiu SD1204. Aš išvė́čiau grūdus ir atvėtas J. Aš kap ižvė́tau, tai man sijot nereikia DrskŽ. Dabar kambainai javą nupjauna ir išvė́to LzŽ. Tai ir išnešdavai dulkes iš tų grūdų, išvė́tydavai Mšk. Su vėtykle pilsto pilsto [grūdus] ir išvė́to ant laito Alz. Išvė́tai: kur gražesniai – duonytei ir sėklai, o kur sic">šič blogesni, tai paršiuku Alz. Dvylika bačkų sėmenų išvė́tė i mirė Sdb. Ryt rytą paimam [iškultus žirnius], išvė́tom su vėtykle Jd. Vėtykle išvė́tom grikius ar sauja, kai nėra vėtyklės Klt. Tus kanapius reik išvė́tyti lauk išnešus Žd. Klaime turi tokį šiūpeliuką ir išvė́to Aln. Tus grūdus išvė́to su bertuve, kaip jau iškulia Skdv. Rankom išvė́tai su vėtykle – švaru Pmp. Paskuo par vėją išvė́to su kretilu tokiu Gršl. | prk.: Vėjo išvėtytas smėlis čia toks švarus, toks saulėje žvilgantis ir girgždantis! I.Šein. | refl. tr., intr. Š, KŽ, Dr, Grnk: Iškuls, o išsivė́tys liuob par vėjį Šv. Jis klaime parsivežęs išsivė́tė ir gyvena Sb. Paimi, su šluočiuke nušluoji tuos pelus, taip išsivė́to [javai] Krk. Reiks išsivė́tyti grūdus Kv. Savo kluone išsivėtė gražių kviečių Tat. ║ refl. [i]vėtant atsiskirti: