kalbinėti reikšmė

Kas yra kalbinėti? 1 kalbinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. R173, K, M, J, Š iter. dem. kalbėti 1: Kalbinėju, dažnai kalbu, tankiai bylau SD144. Anys prisėda prie šono ir kalbinėja Dv. Išeik, merguže, su manim kalbinėti N374. Gražiais žodžiais kalbinėjo man laukan einančiam A.Strazd. Ėjo, teip kalbinėdami, apie tą poną mūsų MP165. Tenai buvo ... daug tūlų žmonių susiėjusių, kalbinėjančių tarpu save MP43. Su tais teip kalbinėja DP41. | refl.: Kaip susirinko vyrai, pradėjo kalbinėtis Pš. 2. iter. dem. kalbėti 6: Da čia anas poterius kalbinės! TDrIV207(Dglš). 3. tr. vilioti, įtikinėti: Vobija, kalbinėja MP86. Vobydamas ir kalbinėdamas MP92. 4. tr. Grv, Ad užkalbinėti, burti. \ kalbinėti; apkalbinėti; atkalbinėti; įkalbinėti; iškalbinėti; pakalbinėti; perkalbinėti; prikalbinėti; susikalbinėti; užkalbinėti
2 kalbinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. kalbinti 1: Sau mergeles, sau jaunas vis kalbinėsiu Rod. Klausinėjo, kalbinėjo, iš kur žalnierėlis Pn. Nei aš jo viliojau, nei jo kalbinėjau Blnk. Ligonį ėmė kalbinėti vienas po kito lankytojai rš. Klausinėjo, kalbinėjo, iš katro kraštelio Kp.