kamblys reikšmė

Kas yra kamblys? kamblỹs sm. (4) 1. Krok, Ldvn, Gž, Dkš, Vl, Lš, Alvt, Plv, Kbr augalo (medžio, šiaudo) stiebas, kamienas: [Žiemkenčiai]) šnarėjo, kedenosi prieš vėją, suaugę į kamblių mišką P.Cvir. Kamblỹs rūgštynių J. Nukirtus nendres, paliks kambliaĩ, t. y. stiebai J. Prisikimšo pypkę smulkiai pripjaustytų tabako kamblių rš. Kiškis, nugrauždamas žievę, kartu suardo kamblio audinius sp. Iš kam̃blio padarysim avilių, o iš viršūnės bus malkų Vs. Medis vertinamas iš kamblio, ne iš šakų Lp. Uosio kamblys labai kietas Lzd. Rugiai jau įsikabino į žemę kambliais Sv. Varo (ėda) karvė nuo eilios: lapas ar kamblỹs Ds. Aš sakiau nesėt čia žu tvoros miežių: kas iš to dar, nulesė vištos, liko tik kambliaĩ Pls. Prastas tabakas – vieni kambliaĩ Alk. Batviniai – tai kamblẽliai, šaknys – tai burokai Mrj. Šito medžio storas kamblỹs Švn. Kambliùkų (batvinlapių) sriuba Vlkv. Pasiriečia kambliaĩ aukščiau, in varpas vanduo ir slenka Prn. Verpkit tik kamblius (pakulas nuo linų stiebų), viršūnes parduosim Rdm. Iš kambliukẽlio darysim lopšelį Ck. ^ Tegu ženijas nuo kam̃blio (iš eilės, kuris vyresnis) Ml. 2. drūtgalys: Kam̃blį jūs abu imte, o aš einu į laibagalį Sld. Supjaustė sūrį iki paties kam̃blio Brb. Tu viršūnę neši, o sušilai, o aš kamblį, o nė biskį nesušilau BsPIV143.