Kas yra kamienas? kamíenas sm. (1) Š; M, S.Dauk 1. augalo, medžio liemuo, stiebas: Iš kamieno tiesaus dročiai karstui išpjaus lentų, nes tėvai susenėjo Mair. Gale sodo, pro beržų kamienus, buvo matyti raudonai saulėlydžio nudažyti debesėliai A.Vien. Bul'vų da tebėr žali kamíenai J. Nebus labai bul'bų: kamienuos išlėkė Sdk. Reikė kamieną nepjaustyt, būtume lentų išsipjovę Vv. Eik tu, imk už viršūnės, o aš už kamieno BsPIV143. Merga pasivertė į arškėčio kamieną BsMtI71. Prisišliejęs prie kažkokio drūto medžio kamieno užmigo rš. 2. drūtgalys, storgalys: Iš kamíeno medžio dirbo avilį J. 3. anat. liemuo (Truncus arteriosus): Arterinis kamíenas NdŽ. 4. lingv. žodžio dalis, atmetus galūnę: Veiksmažodinis sudėtinio žodžio kamienas gali stovėti ir pirmojoje vietoje K.Būg.
kamienas junginiai
- (medžio) kamienas, galvos smegenų kamienas
- Galvos smegenų kamienas