kamšyti reikšmė

Kas yra kamšyti? kamšýti, kam̃šo, kam̃šė iter. kimšti. 1. M, K, Š kaišyti: Su spaliais kamšýti skyles J. Šieną kamšýk į palėpes J. Kaip šoko alus, tėvas tik kam̃šo kam̃šo su rankom (stengiasi užkimšti skylę) Mlt. Jie, mačiau, pakulom antruosius langus kam̃šė Trgn. Kamšýk nekamšýk – vėjas vis kaip košias, taip košias Trgn. Aš tada nebuvau gryčioj – kamšiau gurbe plyšius Ds. Ką tik pašalui išėjus, pradeda tvert tvoras: jas kamšyt, kaišiot rš. | Vaikai kamšė (kurstė) žabeliais ugnį rš. | prk.: Ėmė tuos tarpgirius pilėmis kamšyti S.Dauk. | refl. intr., tr.: Tuos kluonuos tę kam̃šosi kam̃šosi (kluonai maži, prasti, sunku javus sutalpinti) Gs. Kamšės pinigus į kišenes rš. 2. Sln, Žvr, Lp, Lzd alkūnėmis, niuksėti, kumščiuoti, stumdytis: Ė kam tu vaiką kamšaĩ, ką gi jis tau padarė?! Ds. Ana man tik kam̃šo kam̃šo, kad pažiūrėč an jos kavalierių Ds. Kaip aš matau, tai didysai šitą kam̃šo ir kam̃šo Sdk. | refl.: Anuodu kam̃šos su alkūnėmis, eidami pro viens kitą, ir nesisveikina J. Čion žmonės didžiai briaujas, kemšas, kam̃šos KII54. Aš nemėgstu lįsti į pačią žmonių spūstį ir alkūnėmis kamšytis rš. Žmonės šūkavo, kamšėsi aplink mane rš. Neik į vidų: žmonių pilna, kam̃šosi Vdžg. 3. refl. slankioti, dykinėti: Darbų nėra, kamšaũsi po namus, ir gana Kair. Eitum prie darbo nesikam̃šęs! Rs. ◊ akìs kamšýti priekaištauti: Jis paskui man tik akis kamšys ir kamšys už tą auksiną K.Būg(Lp). Tėvas vagis, tai ir vaikam akis kamšo Lš. nósį (snùkį) kamšýti įkyriai domėtis: Ką tu čia kamšai snukį (į puodynes)! rš. Smalsūs kalviai kamšo nosis, teiraujasi J.Avyž. \ kamšyti; apkamšyti; atkamšyti; įkamšyti; iškamšyti; nukamšyti; pakamšyti; perkamšyti; prasikamšyti; prikamšyti; sukamšyti; užkamšyti

kamšyti sinonimai