kaušas reikšmė

Kas yra kaušas? 1 káušas sm. (1) 1. R, K, N, Rm, Skp medinis trumpu kotu samtis jovalui, vandeniui, grūdams, miltams ir kt. semti; į jį telpantis kiekis: Su striubu kotu medinis káušas dėl sėmimo jovalo J. Padėk šitą kaušą kiaulėm ėdalui maišyti Sdk. Paršiukams nepilk daugiau kaip po vieną káušą! Skr. Kame tas káušas: su viedru padugnių nebepasemu Skd. Imk káušą ir pilkis srubos Pln. Su tokiu káušu aš nemoku įsipilti sriubos Jnš. Ar tau užteks dviejų káušų bulvienės? Pl. Mokėjo šaukštus ir kaušus skobti M.Valanč. Kaušu semia vandenį, visokį skystimą Brž. Pilia vandenį káušais Brsl. Ne tik su šaukštu, bet ir su kaušu jūros neišsemsi Nm. Įpilk katei káušą barščių Vl. Pasisemk káušą vandens ir prauskis Grš. Atnešk káušą, reikia arkliam vandens įpilti atsigerti Mrj. Iš valties kaušu išpylė vandenį, nustūmė nuo kranto rš. Šiandien turguj pirkau klevinį káušą Trgn. Pūdan reikia pilt dešimt káušų rugių Rud. Prisemk káušą avižų Pbs. Jau perskilo káušas, neturėsiu nė su kuo miltų pasisemt Gs. Paimk kaušą ir prisemk bakelin bul'bų Dglš. Su kaušeliu pasemk šilto vandens iš pečiaus Jž. Kad su peiliu putrą srėbs ir su kaušu duoną rieks, o tai mudu, o tai mudu vieną dūmą dūmosiv JV324. ^ Kaip nuejo káušo, tai ir pirtis ažaušo Prng. 2. SD116,125, Kos36, R356, MŽ476, N, Šn geriamasis indas (ppr. medinis), taurė, puodelis; į jį telpantis kiekis: Kaušai – tai mediniai vandeniui gerti indai LTII118. XVII šimtmetyje prūsai ir lietuviai vartoję medinius „kaušelius“ ir ragus, arba „taureles“ LTII112. Prašau paduot mano žirgeliui šieno trako ..., o man, jaunam kviesleliui, nors kaušą arielkos LB267. Padirbk marmurinį kaušą teip, kad aš atėjęs gaučia atsigert kuom BsPII77. Tave užgers juodu kaušu šarmelio JV12. Išgėręs kaušą vandens, nuėjo prie geležinkelio rš. Su káušais ar kražukais (= krūziukais) ragina surbti [alų] K.Donel. Liepk jiems labą kaušą vyno arba midaus išgerti srš. Davė marčiai atsigerti iš kaušo midaus S.Dauk. Vyriškiejai tankiaus gėrė iš kaušų, teip vadinamų paauksytų kaukolių savo neprietelių, karė[je] nuveiktų S.Dauk. Tikėjos ... kaušą vyno ... su juo ... sugert DP485. Ir pirmasis nuėjęs savo kaušą išliejo ant žemės BbApr16,2. Davė ... septynis aukso kaušus NTApr15,7. Nei kaušelio šalto vandenio be užmokėjimo DP9. ^ Pašnekėjo kai kaušą paėmęs Grk. 3. sraigės, vėžlio ar kieno kito kiautas ar į jį panašus pusrutulio formos įdubęs daiktas; į jį telpantis kiekis: Upės káušas (kiaukutas, kriauklė) J(Kv). Ant kairiosios rankos jis turėjęs didelį dangalą, iš vėžlio kaušo padarytą Š. Gavau du kaušus medaus Grk. Nupirk samtį – senojo tik kaušas liko – kotą nulaužiau Smn. Gal yra koks kaušas (senas, palaikis puodas) tepalui supilti? Vv. Seniau prausdavosi iš medinių kaušų Pkn. Kanduolas kauše arba lope užvertas P. | Duonos kepalaičio káušas (viršus) visas sudegęs, o vidus neiškepęs Šts. | Kiaulakojo arklio yra káušai (tokios formos kanopos): geras segti (kaustyti) Ggr. | Ąžuolo gilelio kaušelis Pn. Jo lūpos kaip du kaušai LTR(Rs). 4. Ėr panašus į samtį tinklas žuvims gaudyti: Káušas – jau vienos skylės Pb. 5. prietaisas, maunamas ant ratų ašies galo: Kaušas ant pasturgalinės ašies priveržamas paduška Up. 6. ratų priešakinėje ašyje skylė pertraukui (pertrauktuvui) perkišti: Ratų pertrauktuvas yra parkišamas par kaušą Klm. Partrauktuvą įdėjus į káušą, įkišk šerdesą, ir visi keturi ratai suksis J. 7. skreperio dalis: Skreperio pagrindinės dalys yra prikabinamasis įrengimas, traukos remas">rėmas, kaušas ir kaušo valdymo mechanizmas rš. Skiediniui pakloti naudojamas Malcevo kaušas kastuvas rš. 8. viršutinysis galvos kaulas, kaukolė, kiaušas: Galvos káušą atvožė J. Žmogui plėšikai galvos káušą perskėlė Sr. Kad davė branktu káušan, tai ir trūko Švn. Ant viršaus šėpų stovi keletas kaušų V.Kudir. 9. zool tokia į ešerį panaši žuvis, skerssnukis, kaušukas (Chondrostoma nasus): Žvejodami sugavome tris kilogramus káušų Rmš. 10. užpakalinių kojų atsikišimas ties sulinkimu, kulnas, kulkštena: Kojų káušas J.Jabl(Als). 11. scom. prk. kvailas, nieko neišmanantis žmogus, kaušyla: Neik pas tą káušą, vis tiek nesusikalbėsi Skrb. Ei, tu, káušai, ką padarei? Ds. Ką ten norėt iš tokio káušo Gdž. Eik šalin nuo manęs, kad esi toks káušas! Grš. ◊ káušą paléisti (pastatýti, sustatýti) pradėti verkti: Kad kiek – ir paléidžia káušą Slm. Žiūrėk, bernu skaitos, o kokį káušą pastãtė Ds. Aš tik paštukavojau, o tu jau ir pastateĩ káušą Ob. Káušą sustãtė, pastãtė Ds.
2 kaũšas sm. (4) NdŽ, Krtv kas greitai įkaušta, nusigeria.

kaušas sinonimai