Kas yra kiaurai? kiauraĩ praep. su gen., acc. NdŽ, kiáurai; CI489 per: Saulelė kiaurai vandens skaitė upės dugne akmenėlius Žem. Regis, tuoj iltys kiaurai žandų išlįs kaip šernam rš. Su teisybe kiaurai svietą eisi, o su melagyste nei lig vartų TŽV621. Kiauraĩ žemę nuejo Kp. Kad tu kiauraĩ žemę nueitai! Lp. Jis kiáurai žemės nudardėjo Ps. Niekur neberandu – gal kiáurai žemę prasmego! Slm.
kiaurai junginiai
- kiaurai matyti, kiaurai pereiti, kiaurai permirkti, kiaurai permirkęs