kilpinis reikšmė

Kas yra kilpinis? 1 kìlpinis sm. (1) K, J, kilpìnis (2) 1. SD125, R31, MŽ42, Lex8, J šaunamasis lankas: Tu iš kilpinio būk šaudąs gerai V.Kudir. Kilpiniai jų įtempti, saidokai praviri, kalavijai išaštrinti B.Sruog. Ant antros [pinigo] pusės lietuviškas jotis ant žirgo su kilpiniu dešinėje rankoje A1884,25. Senyvasis paspėjo į pagelbą, paleidęs į mešką šūvį iš kilpinio V.Piet. Imk kilpinį ir šaudykles S.Stan. Strėla iž kilpinio iššauta DP580. Kilpinį intempė Mž517. Jis mokina maną ranką kariauti ir mokina maną petį vario kilpinį intempti BPs18,35. Ir štai baltas arklys, ir ant to sėdįsis turėjo kilpinį NTApr6,2. 2. vaivorykštė, laumės juosta: Kilpinis dangaus SD369, MŽ386, B, N. Mano kilpinis tur debesysa būti CI377. Bus regėtas kilpinis ant debesies Ch1Moz9,14. 3. žr. kilpa 6: Tada kilpiniùs ant kojų... Ign.
2 kìlpinis, -ė adj. (1), kilpìnis (2) → kilpa 1: Šikšna kilpìnė J. Suko tvirtą kilpinę virvę rš. Daugelis lūžo durtuvų, traškėjo lygiai paleistosios strėlės plunksnotės iš kilpinio lanko HI. Langinės būna net ir 4 dalių, kurios suleidžiamos užkaitais ir surišamos kilpiniais vyriais rš. Dvi kilpinės siūlės P.Aviž. Kìlpinis raištis (bantas) BŽ14. Visas jos (Veneros) regimasis takas žvaigždynuose dėl to pasidaro kilpinis P.Slavėn.

kilpinis sinonimai