kriauna reikšmė

Kas yra kriauna? kriaunà sf. (4) 1. ppr. pl. SD374, R255, KBII80, K, Brž, Pšl, Ėr, Ds peilio koto aptaisas, apdaras, dedamas iš abiejų koto pusių: Kriaunà – viena pusė kriaunų J. Visi peiliai turi medines ar ir gelžines kriaunas Vyž. Turiu peiliuką šviesiomis kriaunomis J.Jabl. Geras peilis, tik be kriaunų Dov. Peilio kriaunos atšoko Btr. Peilis rago kriaunoms Skd. Peilio kriaunà parlūžo Rs. Peilio kriaunos nukrito, nėr kuo duona riekti Dglš. Ė va, žiūrėkit, kriaunų̃ sudegta Sdk. Kur tas peilis su rudom kriaunom? Glv. 2. R98,183,301 kardo, peilio kotas: Įsmeigė jį (kalaviją) … teip, jog įėjo kriauna paskui geležies ChTeis3,22. 3. žr. kriaukšlas 1: Sugriaužiau duonos kriaunẽlę, ir visas valgis Dgl. Pagraužk kriaunõs: sudžiūvus sveika Mlt. ◊ į kriaũną varýti baigti nugalėti: Jau priešą vãro visai į kriaũną Gs.