Kas yra kumetis? kùmetis, -ė (sl. къмeть) smob. (1) K, JI204, kumetỹs, -ė̃ (3b) Plk, Kv; R, MŽ287 1. dvarininko samdomas valstietis, dirbantis už butą ir atlyginimą natūra: Žiūri, kaip urėdas dalija kumečiams margius pjauti Žem. Kùmetis yra bernas dvariškis, kurio pati turia stubą skyriu J. Dvaro kùmečiai su saule kelia Grdm. Šito[je] vieto[je] stovėjo kùmečių stubutės Vrb. Čia dvaro kùmečiai gyvena Dkš. Kumetỹs, tai žinai, kol sveikas, ir bagotas Pc. Kumetė̃liui sunkiausias darbas, mažiausias pelnas Skr. Tai buvo dvaro kumetė LzP. Ne kartą sunkią valandą guodė, kad ateis ir kumečiams geresnis laikas P.Cvir. Pyragą šiemet valgys kumečiai T.Tilv. Kumetis …, gavęs nuo pono grintelę, darželį ir dar dirvagalį …, bus ramus A1884,180. 2. R158, MŽ209 daržininkas, sklypininkas.
kumetis junginiai
- Jonas Kumetis