Kas yra luitas? 1 luĩtas sm. (2) K.Būg 1. žr. luistas: Žemė gura, kuri griūva luĩtais, duobę kasant arba skardžiuose J. Ant riebios mėsos veršio taukai luĩtais stovi J. Paskiau, radus auksą ir sidabrą, pirmieji piningai buvo prasti luitai, arba šmotai, aukso ar sidabro, kuriuos ne skaitė, bet svaru svėrė S.Dauk. Nukrito it molio luitas M.Valanč. Lašiniai ne lašiniai, o gero skalbiamo muilo luitas P.Cvir. Plaukia upe apzulinti ledo luitai rš. Gavai luĩtą mėsos ir valgyk sveikas Tl. Nesuėsi tokį luĩtą sausos duonos, negobėkis Slnt. Cukro ar nebėra luitẽliūse? Plt. Ano rankų mėsos yra tokiūse luitùkūse (reumato sutrauktos) KlvrŽ. Šlapią žemę arant, luĩtais supulna Krš. Pilnas kiemas buvo primėtytas medžio luitų Pšl. ^ Mažas meisos luitẽlis žmogų pakara ir paleida (liežuvis) Pln. O ką tie vaikai, paršo luĩtai, žino (nieko nežino)?! Sd. Atejo laikas, ir iškrito ta liga su luitu (gimdė) Šts. Pondzies atema su luitu, kas neduoda [išimtinės tėvams] (dvigubai turi nuostolių) Šts. 2. sklypas: Čia yr didelis luĩtas žemės KlvrŽ. Šiltiejai luitai, arba daubų užvingiai Šts. 3. I, M, NdŽ klijai. 4. NdŽ laitas.
2 ×luĩtas (plg. vok. dial. lūte) sm. (2) NdŽ kanklės.
luitas junginiai
- aukso/sidabro luitas, sidabro luitas