lūkėti reikšmė

Kas yra lūkėti? lūkė́ti, lū̃ki (lū́ki K, -ė́ja), -ė́jo Tvr 1. intr., tr. laukti: Kadai aš tavę lūku: man ir akys išsmilko beveizdint, ir gerklė išdžiūvo betylint J. Aš parašysiu tiems, kurie manęs taip lūki rš. Ko čia lūkė́t, turi – ir duok Mlt. Jei skolos laiku neatiduosi, ilgiau nelūkėsiu Gr. Ji žentelį lūkėdama, jam vartelius atkeldama: – Sveiks atjojai, ženteli, sėsk nuo bėro žirgelio JV253. Bernyti mielasis, lūkėk metuką ir antrą KlvD40. Nė galiu stovėt, nė galiu lūkė́t: šalta rasa, o aš basa, kojas nušalau (d.) Srv. Lūkėk, balandeli, mažą valandelę, kad motina užmigtų LTR(Užv). Nėra tėvo, nei motinos, nieks manę nelūki LTR(Grv). 2. intr. tikėtis, viltis: Daugumas žmonių lūkėjo, kad vyresnybė juos užsistos A1884,266. Ko senai [= seniai] lūkėta ir alkta, tat įvyko Vd. nelūkė́tai adv. netikėtai, staiga: Atėjo nelūkė́tai Grž. Šit nelūkėtai karalius pareikalavo nuo Petro rokundos A1885,82. \ lūkėti; išlūkėti; palūkėti