Kas yra meluoti? melúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. SD91, R, K, J sąmoningai sakyti netiesą: Visi žino, kad ne taip buvo, o jis melúoja ir nė nemirksi Jnš. Melúot nemelúoju, ale teisybės i nesakau (juok.) Gs. Dar tu man čia melúosi! Ėr. Pasakodamas mėgdavo viską keleriopai padauginti, o jau meluodavo tai kiekviename žingsnyje J.Avyž. Nemeluok, dukrelė, nemeluok, jaunoji, nemeluoki parėjusi savo matušėlei JD41. Tegu šneka, tegu sako, tegu sau meluoja, o daržely mūs rūtelės dar labiau žaliuoja (d.) Skr. Meluojanti burna N. Visa pikta kalbės ant jūsų, meluodami drin manęs DP532. Kad nemelúotai, tai būtų tiesà Lp. ^ Melúoja kai velniai Srd. Meluoja kaip pasamdytas LTR(Rm). Meluoja susiriesdamas (labai) Jnš. Meluoja kaip piršlys PPr383. Meluoja, kaip ropes kremta Slk. Meluoja net ausys kruta Rk, Kp. Melúoja per akis (akiplėšiškai) Trgn, Dkš, Jnš. Meluoja, akis išvertęs Ss. Jei man melãvo, tai ir aš melúoju (sakau, ką girdėjau) LTR(Rs). Meluot nemoku, tiesos – nė pradėt MŽ. Meluoti nemoku, teisybės – nei to tiek Šd. Sopulis ir nekaltą privert meluoti VP41. Piemuo meluoja, kad savo kailį vaduoja Sim. Kad aš meluoju, tai tu vagi (sako įsižeidęs, kad netiki jo žodžiais) Ds. Bagotam vogt, senam meluot Bsg. Meluoja meluoja ir galo nepakavoja Ut. Melúodamas netoli eisi Aps. Meluodamas pats save apgausi, o ne kitą LTR(Krtn). Ačiū Dievui, mano tėvas nemelavo, nemeluos ir jo sūnus KrvP(Nmn). Melãvo melãvo ir ūžmelį padarė (dar baisiau galų gale sumelavo) Lp. Akys tankiai melúoja KII38. | Tas peilis nemeluõs (atitiks savo paskirtį): kur jį patrauksi, tę bus žymė Šmk. Tris vaikus turėjo. Ne, tai aš melavaũ (per apsirikimą netiksliai pasakiau) Mrj. | tr. Meluok melą, išvesk galą, parodyk teisybę (ir bus teisybė) J.Jabl. melúotinai adv. I. ║ refl. išsisukinėti neteisybę sakant: Prieš istorijos teisėjus teks teisintis ar meluotis J.Jabl. 2. intr. niekus kalbėti, pasakoti, plepėti: Melavaũ melavaũ ir pritrūkau galo Jnš. Bemelúojant liežuvis nuplyšta Pšl. Kai meluot nemoki, tai ir pasakų nežinai Gg. Tiek ir temelúosiu – paskolykit kirvį! Skr. | tr. Pasilgtų (nusibostų) važiuodami tylėdami – vis kas reikia melúot Str. 3. tr. šmeižti, apkalbėti: Šelmi berneli, mane jauną meluoji N150. Visaip melavo karaliui tą seserį (ps.) Plv. ◊ víenas kar̃tas nemeluõs įvyks, kas turi įvykti, neišsisuksi: Vienas kartas tikt nemeluos CII1119. Nu, nu, vis teip nebus, vienas kartas nemeluos Sln. Vienas kartas nė vienam nemeluos, reiks mirti Žem. Vogė ir vogė, bet víenas kar̃tas nemelãvo (sučiupo) Rm. \ meluoti; apmeluoti; atsimeluoti; įmeluoti; išmeluoti; numeluoti; pameluoti; prameluoti; primeluoti; sumeluoti; užmeluoti
meluoti junginiai
- linkęs meluoti