mirkyti reikšmė

Kas yra mirkyti? mirkýti, mir̃ko (mir̃kia), mir̃kė tr. 1. R, K laikyti vandenyje ar kokiame kitame skystyje, kad sušlaptų ar įgytų kokių ypatybių: Aš mirkaũ linus, t. y. marko[je] laikau J. Aš drabužius mirkaũ, t. y. vandeny laikau įmerkęs J. Velykų panedėlė[je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebeguliančiūsius arba, ištraukusi iš patalo, nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė M.Valanč. Vaikas piene mirko duoną Ašb. Gal nebūs dideliai sura">sūra [mėsa] – keturiais vandenims mirkiau Mžk. Nemirkýta silkė Klvr. Audeklą mir̃kia, an pievų kloja Nmč. Aš savo vainikužėlį, aš savo žaliukužėlį ant rūtužių laikyčiau, rincvynužy mirkýčiau JD271. | prk.: Ašarose mir̃kė (nuolat virkdė) pačią Krš. Dažnai ir teisybė ašarose mirkyta (apverkta) KrvP(Ds). Gražus mano vainikėlis, gražiai išnešiotas, per tris nedėlias ašarėlės mirkytas LTR(Ps). ^ Mergelė balta, kaip piene mirkyta (labai balta) rš. Mergelių žodeliai meduj mirkyti (labai meilūs) Rš. Bagoto širdis baloj mirkyta, pekloj džiovyta (turtingas – kietos širdies) KrvP(Ndz). | refl. tr., intr.: Kojas mirkýtis KI480. Tau reikia mirkýtis vonion Lp. Tiktai patys mirkysitėsi ir skandysitės MP258. 2. drėkinti, šlapinti: O kapą kaip tas rudens lietus mirko kasdien karčios likusiųjų ašaros J.Bil. Lietus mirkė jo šieną rš. 3. merkti į padažą, dažyti: Kabina košę, bet nemirko į taukus Pln. Ne mirkýti, ale su šaukštu semti reik Šll. Bet ans atsakė ir tarė jiems: Viens yra iš dvylikos, kursai mirkia su manim bliūde Ch1Mr14,20. \ mirkyti; apmirkyti; atmirkyti; įmirkyti; išmirkyti; numirkyti; pamirkyti; permirkyti; primirkyti; sumirkyti

mirkyti sinonimai