Kas yra muilinti? muĩlinti, -ina, -ino 1. tr. K muilu trinti: Nemuĩlink galvos su tuo muilu – plaukam nebus gerai Rm. | refl.: Burną prausiau, muilinausi ir galvelę šukavausi LB129. 2. tr., intr. šnek. apgaudinėti, meluoti: O, jis gerai moka muĩlinti tokius ponus Kair. Tu mėgsti muĩlinti Vad. Ką čia man muilini, geriau durniui sakyk, tai patikės Pnm. 3. intr. tingiai dirbti, dykinėti: Aš tai nekenčiu teip muĩlyt: jei dirbt, tai dirbt, o jei ne, tai visai nedirbt Mrs. 4. tr. rš chem. skaidyti šarmais eterius, esterius, cianidus. ◊ akìs muĩlinti apgaudinėti: Ką tu čia dar muĩlini akìs su savo šnekoms! Lkš. Netikėk, jis akìs muĩlina Jnš. Nemuĩlink man akių̃, ba aš viską kuo geriausia žinau Žvr. \ muilinti; apmuilinti; išmuilinti; numuilinti; pamuilinti; pramuilinti; primuilinti; sumuilinti
muilinti junginiai
- akis muilinti