Kas yra netyčia? 1 netýčia adv.; R, N nenorint, atsitiktinai: Aš nenorėjau [sakyti]: man netýčia išsprūdo [nevykęs žodis] Rs. Puodelį jis netyčia sumušęs J.Jabl. Gal ten netyčia uždarytas koks šuo ar katinas, reikia išleisti, o ne badu dvasinti LzP. Kad nukrinta netyčia, sako, keliu eina alkanas LTR(Vkš).
2 netýčia sf. ppr. gen. (1); LL196 kas nenorint, atsitiktinai padaryta: Motina visuomet atleidžia savo vaiko mažus netyčios nemandagumus rš. Netýčių darbas NdŽ. Netyčios darbas S.Dauk.
netyčia junginiai
- (kam) netyčia išsprūsti, (kam) netyčia išsprūsti, leptelėti