Kas yra neveikus? 1 nevéikus adv. netikėtai, staiga: Neveikus užmigo Krok.
2 nevéikus, -i adj. (1) Kv, Als, (3) Pln; SD186 kuris lėtai ką daro: Neveikus ant rūstavimo, bet veikus ant susimilimo WP102. Tu esi ... neveikus rūstybėsp MKr42. ^ Dievas neveikus, ale atmenus MŽ239. nevéiku n. NdŽ sunku, nepigu: Vokyčiams, su geležies skardomis apsidariusiems, neveiku buvo kabintis į kalną M.Valanč. Žemaičius neveiku iš kelio išvesti M.Valanč. ^ Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti S.Dauk. Neveiku yra visiems įtikti J.Jabl.