Kas yra norėjimas? norė́jimas sm. (1) 1. R → norėti 1: Visi pradėjo snausti ir alpti iš miego norėjimo LTR(Trg). Tikėjimas tokiais žmonėmis, norėjimas sekti jais yra visai suprantamas J.Jabl. Ąžuolui beaugant augęs ir jo norėjimas dar labiau augti J.Balč. Toks tos arielkos norė́jimas! Mžš. Dėl norėjimo norėjau, bet negavau K.Būg. Duos tvirtą tikėjimą ir gerą norėjimą dvasiškai gyventi A.Baran. Medis negal pagal savo norė́jimus pasijudinti KII354. 2. žr. noras 3: Ak, dušel, ben ištark tavo norėjimą RD202. O tačiau rodos, kad jo norėjimas kitoks yra prš. \ norėjimas; įsinorėjimas; panorėjimas; pernorėjimas
norėjimas junginiai
- norėjimas pasirodyti