Kas yra nujautimas? nujautìmas sm. (2) FT 1. M → 1 nujausti 1: Manęs nujautimas neapgavo sp. Keistas nujautimas smilko manyje T.Tilv. Jį nukrėtė nesmagus nujautimas A.Vencl. Mane paėmė kažkoks negeras nujautimas rš. Juk nujautimas širdžiai šneka taip aiškiai, linksmai ir saldžiai Mair. Karalienė tiki nujautimu I.Simon. | refl.: Pasižymi geru nusijautimu rš. 2. refl. KII187 → 1 nujausti 2 (refl.): Iš jo veido galėjai matyti savo vertybės nusijautimą rš. \ jautimas; įsijautimas; nujautimas; pajautimas; prajautimas; prijautimas; užjautimas
nujautimas junginiai
- (negeras) nujautimas