Kas yra nuomoti? núomoti, -oja, -ojo tr., nū́moti (ž.) Kv 1. pagal susitarimą perleisti ką laikinai naudotis už tam tikrą atlyginimą: Yra nuomojamas malūnas J.Jabl. Jis núomoja žemę kitam NdŽ. 2. pagal susitarimą paimti ką laikinai naudotis už tam tikrą atlyginimą: Agutės draugė nuomojo mažutį kambarėlį gausioje darbininko šeimoje A.Vien. Nesgi žydai, iš Lenkų atėjusys į Lietuvą, noris plėtėsi tenai ir jau nuomojo jos muitus, vienok smulkmėmis vis dar krikščionys vertėsi S.Dauk. Tėvai nū́mojo žemę Šv. Nūmoju pievą, dirvą, medę, ratus, arklius, o žmogų samdau J. 3. samdyti: Smertis nenū́motas, t. y. niekas nežino, kad ateis J. \ nuomoti; įnuomoti; išnuomoti; nunuomoti; panuomoti; pernuomoti; prisinuomoti
nuomoti junginiai
- nuomoti kambarį