nuskalbti reikšmė

Kas yra nuskalbti? nuskal̃bti, -ia (nùskalbia), nùskalbė 1. tr. Sut, N, K, Rtr, NdŽ numazgoti, nuplauti, nuvelėti (ppr. išorinius nešvarumus, dėmes): Nùskalbiau plovinius J. Sruogas, sakau, gal reiks nuskal̃bt? Pc. Nuskal̃bs tavo marškinėlius ant baltų petelių JV468. Kurie vėl nuskal̃bę est rūbus savus krauje avinėlio DP542. | prk.: Ir nukrito rytelio raselė, nuskalbė žaliąją vejelę (d.) Mrj. | refl. NdŽ: Burokienė tingi nusiskalbti Žem. Visi ploni daiktai y[ra], į bliūdą įsideda, nusìskalbia Bt. | Aš jau buvau tik ką nusiskal̃busi (po mėnesinių) Ss. 2. tr. prk. smarkiai lyjant, sušlapinti: Kolei atsivarėm žingsniu karves, nuskalbė gerai lietus An. 3. refl. skalbiant netekti tvirtumo, nusidėvėti: Nusiskalba kutai, nusinešio[ja], ir išmetam į skurlius Šts. Lininė drobė pakankamai stipri, ji greit nenusiskalbia rš. 4. refl. skalbiant išnykti, išsiplauti: Iš dešimt svarų liko devyni, vienas nusìskalbė Bsg. 5. intr. šnek. greitai nubėgti: Taip greit ir nùskalbė pas juos Jrb. 6. tr. šnek. smarkiai primušti, nupliekti: Aš taũ kaip nuskal̃bsiu su vadžiom šlapiom! Mžš. 7. tr. šnek. palikti be pinigų, apvogti: Nùskalbė mane, dabar tuščias KzR. Sugrįžo žulikų nuskalbtas An. ║ prk. nualinti: Šitas [ūkininkas] labai nùskalbė žemę Zr. ◊ šónus nuskal̃bti primušti: Kad aš tau nuskal̃bsiu šónus su vytine, tai žinosi! Sb. \ skalbti; apskalbti; atskalbti; įskalbti; išskalbti; nuskalbti; paskalbti; parskalbti; perskalbti; praskalbti; priskalbti; suskalbti; užskalbti