išskalbti reikšmė

Kas yra išskalbti? išskal̃bti, -ia (ìšskalbia), ìšskalbė 1. tr. N, K, LL293, Rtr, DŽ, NdŽ išplauti, daužant kultuve: Išskal̃bk skalbinius, plovinius J. Pati sumerkė drabužius, ìšskalbė marškinius, kelnes Krp. | refl. tr. Sut, K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1: Vai išsiskalbė baltai žlugtelį, kasdien baltai vaikščiojo BsO80. O jau kai dabar pas anytėlę, aš išsiskalbsiu su ašarėlėms KlvD328. ║ išmazgoti (su muilu ar skalbikliais): Teip baltai ìšskalbė drapanas, kad nets gražu žiūrėt Skrb. Vilnų buvau prisiderėjus aštuonius kilogramus gatavai išskalbtų̃ Mšk. | prk.: Tiltukas – švarus švarutėlis, lietaus išskalbtas, saulės išdžiovintas, lyg balta drobė rš. | refl.: Drapanas ploviau prie šulnio išsiskal̃bus, tai kiaurai paršalau Krs. 2. refl. tr. šnek. susivalgyti, išsisrėbti: Vakarieniukės nor šitą bliūdelį išsiskal̃bkit Plv. 3. tr. NdŽ, KŽ šnek. prilupti. 4. tr. šnek. išbarti: Žadėjo muni ant viso būrio išskal̃bti Bt. 5. intr. šnek. greitai išbėgti: Kad ans ìšskalbė par ežerą! Lpl. ◊ káilį (nùgarą KI21, Š, Alvt, skùdurus, šìkną, šónus) išskal̃bti išperti, prilupti: Geriau neprasidėk: káilį išskal̃bs, ir tiek tebūs Ll. Išskal̃bsiu nùgarą, tai daugiau nelakstysi, kur nereik! Ar. Anąkart tau tėvas ìšskalbė skùdurus už tą pokštą Šk. Pagausu, aš jam šiknìkę išskal̃bsu Vn. Šónus išskal̃bti tokiam velniuo par mažai! Šv. káilinius išskal̃bti prisigerti: Ir Jonas ìšskalbė káilinius Mrj. \ skalbti; apskalbti; atskalbti; įskalbti; išskalbti; nuskalbti; paskalbti; parskalbti; perskalbti; praskalbti; priskalbti; suskalbti; užskalbti