Kas yra nuskinti? nuskìnti, nùskina, nuskýnė tr. NdŽ 1. Q2,9, H153, R, Sut, N, K, LL269, DŽ1 nurėkšti, nutraukti (lapą, žiedą, vaisių): Be laiko nùskina vaikai agrazdus, obeliokus Dgč. Ana nuskýnė obalį, t. y. nuskabė J. Ją mažą nuplakė žiaurus ponas, kad ji nuskynė dvi slyvas dvaro sode P.Cvir. Išlauži [kartėlę], nū̃skeni – baltas krau[ja]s bėga Grd. Ponas sakydavo, ka žieminės bulvės, – bijodavo, ka nenuskìntumėm [pomidorų] Vdk. Nieko nebgaliu, lapo darže nebnùskenu Krš. Ir Barbora vėl abejoja, graužiasi ir verkia, ir džiūsta kaip gėlelė nuskinta B.Sruog. Skinu, nuskinu kvietkelę R79. Rūtas numynė, rožes nuskynė, lelijas išlakštė RD28. Ketinau nuskìntie žaliąją rūtelę, ketinau nupintie rūtų vainikėlį DrskD76. | prk.: Šalnelė nuskins tą papartėlį LTR(Lp). Graži merga, gaus vyrą, nuskìns kaip uogą Krš. | refl. tr., intr. N, K, DŽ1: Nusiskìnk – jos tai kvepia, šitos mėtytės LKT291(Svn). Paej[o] po obele ir nusiskýnė du obuoliu (ps.) Pls. Gera motka nuves vaiką ir sakys: atsiprašyk, kad [svetimą] žirnį nusiskýnei Mrc. Nusiskyniau žalią rūtą, bus mergelė man man LTR(Grv). Nusiskinsim po lapelį, parašysim po žodelį LTR(Trak). Obuolį nutveria [skintuvas], i jis nusìskina pats Jrb. Pamatos uoga – ir nùskenas Krš. Nusiskýnė žirniai čystai J. Anie pamidorai dar per anksti nusiskýnė Grš. ║ nuėsti, nugraužti: Ateina kiškiai paskutinių šakelių nuskìntie Klt. 2. R3, N, DŽ1 iškirsti, nukirsti: Sūnus nepasijuto, kaip nuskynė visą girią Tat. Oi kleveli šimtašaki, žada tave nuskìnti NdŽ. ║ nupjauti: Nuskýniau pievą J. 3. Mrj prk. sunaikinti, nužudyti: Tokį jauną mirtis nuskýnė Šk. Jonas negrįžo, kare vargšą nuskýnė Prn. Tas karalius surinko stiprybę savo, atėjęs stojo priešais – tas vėl visus nuskynė BsPIV82. \ skinti; apskinti; atskinti; įskinti; išskinti; paišskinti; nuskinti; paskinti; persiskinti; praskinti; priskinti; suskinti
nuskinti junginiai
- nuskinti laurus